VERT laikinai sustabdė antro jūros vėjo parko konkursą

Praėjusią savaitę sprendimą stabdyti konkursą priėmė Vyriausybė, patvirtinusi Energetikos ministerijos nutarimą.

Aukciono procedūros laikinai stabdomos iki spalio 6 d. Tą dieną konkursas bus atnaujintas, o dokumentus įmonės teikti gali iki spalio 7 d. – iš viso 2 dienas, kai iki šiol paskutinė diena tam buvo rugsėjo 8-oji. 

Kaip teigė energetikos viceministras Airidas Daukšas, vasaros laikotarpiu rinkos dalyvių aktyvumas buvo mažesnis, vyravo neapibrėžta politinė situacija, tad potencialiems investuotojams buvo sudėtingiau apsispręsti dėl didelių investicijų – dėl to esą numatytu terminus pateikti dokumentų nebūtų pavykę.

Kaip teigta, aukcioną ir toliau planuojama užbaigti iki metų pabaigos, kol galioja su Europos Komisija (EK) suderinta valstybės parama.

2023-aisiais Komisija patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti. Ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.

Numatyta, kad konkursas įvykti gali dalyvaujant bent 2 įmonėms

Pagal atnaujintas šio aukciono, skirto strateginio objekto Baltijos jūroje rangovui atrinkti, sąlygas, konkursas įvykti gali tik tuo atveju, jeigu jame bus mažiausiai du dalyviai – tai pavasario sesijoje nusprendė Seimas.

Birželio 9 d. startavusio konkurso sąlygose numatyta, kad laimėtojas bus renkamas pagal naudingiausią pasiūlymą.

Tai reiškia mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus valstybės skatinimo apimtį arba, jei skatinimas nepageidaujamas, pagal didžiausią vystymo mokestį, kurį laimėtojas įsipareigoja sumokėti valstybei. 

Konkurso dalyvio nuosavo kapitalo dydis turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. (mažiausiai 625,2 mln. eurų) visos sumos, reikalingos parko elektrinių įrengimui ir prijungimui prie tinklų – ji siekia virš 3,1 mlrd. eurų.

Rinkos reguliuotojas patvirtino žemiausią ir aukščiausią sandorio kainą – parke pagaminta elektra turės būti parduodama po 75,45–125,74 euro už megavatvalandę (MWh).

Projektas bus iš dalies kompensuojamas jo rangovo pelno mokesčiu už elektros pardavimą, o į vartotojų mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainą kaštai bus įskaičiuojami tik nuo tada, kai parkas pradės veiklą.

Planuojama, kad tai įvyks 2033 m.

Elektros pardavimo kaina bus perskaičiuojama kiekvienais metais laikotarpiu per 8 metus (prieš tai – 23 metus) – dėl infliacijos indeksuojama sandorio kaina ir praėjusio laikotarpio vidutinis metinis kainų elektros biržoje pokytis.

Taip pat per 15 metų skatinimo laikotarpį galios vadinamoji contract for difference (angl. Cfd) schema, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.

Laimėtoją turės tikrinti ir vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Lietuva iš viso planuoja turėti du 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus – pirmasis yra skirtas didiesiems pramonės, žaliojo vandenilio projektams, antrasis – užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams.

Gegužės viduryje Seimas pritarė Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės siūlymui, kad antrojo strateginio vėjo parko Baltijos jūroje konkursas įvyks, jeigu jame dalyvaus mažiausiai du vystytojai. 

Šiame konkurse ankstesnėmis Seimo patvirtintomis sąlygomis dalyvavo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“, 2023 m. su tarptautine partnere „Ocean Winds“ tapusi ir pirmojo jūros vėjo parko rangove.

Apie svarstymus dalyvauti antrojo vėjo parko konkurse tuomet pranešė ir Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“.