Viceministras: ministerija diskutuos dėl rusų kalbos atsisakymo Lietuvos mokyklose

„Stebime tendencijas ir tikrai svarstysime kartu tiek su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, tiek su plačiąja visuomene“, – trečiadienį kalbėjo J. Petkevičius..

„Manau, reikia į šitą problemą pažiūrėti kompleksiškai. Pirmiausia kalbant apie mokytojų pasirengimą, persikvalifikavimą. (...) Kas iš to, jei atsisakome rusų kalbos, o neturime kuo pakeisti, – akcentavo jis.

Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 metų, kuomet Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 proc.

„Mes stebime rusų kalbos mažėjimą (mokyklose – ELTA). Nuo 2022 metų, invazijos pradžios, rusų kalbą šeštoje klasėje dar rinkdavosi 68 proc. mokinių. Šiais metais rusų kalbą yra pasirinkę tik 43,5 proc. visų mokinių. Šiuo metu Lietuvoje yra 108 mokyklos, kuriose šeštokai nepasirinko rusų kalbos kaip užsienio kalbos“, – pabrėžė jis.

D. Jakavičius: rusų kalbos būtų galima atsisakyti nuo 2026 m.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, socialdemokratas Darius Jakavičius savo ruožtu sako, kad rusų kalbos Lietuvos mokyklose galėtų nebelikti nuo 2026 metų rugsėjo.

„Reikia ieškoti sprendimų ir, pavyzdžiui, nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos penktokams arba šeštokams (...) tiesiog nebeleisti rinktis antros kaip rusų kalbos. Leisti rinktis antrą, pavyzdžiui, lenkų kalbą“, –  teigė parlamentaras.

Pasak jo, Lietuva turėtų pasinaudoti susidariusia „geopolitine galimybe“ ir pakeisti rusų kalbą kuria nors kita Europos Sąjungos kalba.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimą atsisakyti rusų kalbos mokyklose priėmė ir kaimyninė Latvija.

„Latviai jau priėmė sprendimą ir palaipsniui nebeleidžia rinktis vaikams antrosios rusų kalbos“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad rusų kalbos mokymo tvarką Lietuvos mokyklose nuspręsta peržiūrėti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invazija į Ukrainą.