1 nuotr.Įgyvendinant pernai rugsėjį startavusį visuotinį įtraukųjį ugdymą, susiduriama su nesklandumais, pripažįsta švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Anot jo, tam įtakos turi ir tai, kad ankstesnė Vyriausybė šiai reformai nepasiruošė tinkamai. Tačiau viceministras viliasi, kad dedant pastangas, problemas išspręsti pavyks.
„Švietimo ministerija mato ir girdi mokytojų balsus, mokyklų vadovų pasisakymus. Nors jau ruošėmės keletą metų, bet pilnai (įtraukiojo ugdymo reformos – ELTA) įgyvendinimui mokyklose dar dabar nėra pasiruošta. (...) Tačiau šiuo metu reikia bandyti taisyti tai, kas jau padaryta, kad gautume kuo geresnius rezultatus“, – ketvirtadienio rytą teigė J. Petkevičius.
Viceministro teigimu, šiuo metu yra rengiamos programos specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems moksleiviams, jiems bandoma pritaikyti ir patikrinimų bei egzaminų užduotis, ruošiama tinkama metodika bei vadovėliai.
„Šiuo metu yra atnaujinta Įtraukiojo švietimo patariamoji grupė, į kurią įtraukėme ne tik nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotų šalių atstovus, bet ir mokytojus praktikus, mokyklų vadovus, žmones, dirbančius su specialiaisiais vaikais“, – tikino J. Petkevičius.
„Peržiūrėsime programas, kad jos būtų labiau pritaikytos dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Patariamoji grupė taip pat kurs naujus metodus ir priemones. Sudarėme aprūpinimo vadovėliais darbo grupę, kurioje žiūrėsime, kad vadovėliai būtų labiau pritaikyti vaikams su specialiaisiais poreikiais. Taip pat bendraujame su Nacionaline švietimo agentūra, kad egzaminai, patikrinimai būtų pritaikyti vaikams su specialiaisiais poreikiais“,– vardijo jis.
Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovas sutinka – visa tai reikėjo padaryti dar iki praėjusių metų rugsėjo.
„Iš tikrųjų, tai reikėjo padaryti, kai pradėjome ruoštis. Reikėjo pirmiausia sutvarkyti vadybinius reikalus – pritaikyti programas, pasikvietus ne tik ekspertus, bet ir mokytojus-praktikus. (...) Reikėjo paruošti priemones, pritaikyti vadovėlius ir, žinoma, svarbiausia motyvuoti žmones, kad jie būtų pasirengę dirbti“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau iki tol 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
