1 nuotr.Lietuvai iki kitų metų išpirkus suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“, terminalo veiklos kaštai didės dėl iki nulio sumažintos pastoviosios kainos dalies saugumo dedamojoje Lietuvos gamtinių dujų vartotojams ir kitų „objektyvių“ priežasčių, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„Esminis pokytis, kuris įvyko – tai saugumo dedamosios (SGD pavertimo dujomis kainos pastoviajai daliai – ELTA) sumažėjimas iki nulio, kas liečia terminalo kaštus. Kai buvo skiriamas (terminalo nuomos paskolos – ELTA) refinansavimas, buvo mintis, kad sumažinsime terminalo išlaikymo kaštus iki 2024 metų gruodžio 31 dienos, tuo tarpu nuo 2025 metų sausio 1 dienos turėsime šiek tiek didesnį kainų lygį, negu būtų be refinansavimo paslaugos grąžinimo“, – Seimo Audito komiteto posėdyje trečiadienį aiškino I. Žilienė.
Kaip jau skelbta, Lietuvai planuojant išpirkti suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“, šių metų pabaigoje ją turėtų perimti dabartinė terminalo operatorė „KN Energies“.
Pasak viceministrės, terminalo sąnaudos augs sumažinus saugumo dedamosios dalį, mokamą Lietuvos vartotojų, ir daugiau nei 50 proc. terminalo kaštų ėmus dengti užsienio tiekėjams ir vartotojams, besinaudojantiems laivo-saugyklos infrastruktūra.
„Dėl terminalo išlaikymo kaštų, kuriuos dengdavo „KN Energies“ – sąnaudų dalis saugumo dedamojoje yra nulis. (...) Jeigu iki 2022 metų terminalo kaštus per saugumo dedamąją dengdavo tik Lietuvos vartotojai, (tai – ELTA), kai išdujinimo tarifas yra grįstas sąnaudomis, prie terminalo išlaikymo kaštų prisideda visi, kurie naudojasi terminalu – ir užsienio tiekėjai“, – tikslino viceministrė.
Taigi, anot I. Žilienės, nepaisant to, kad 2024 metais baigiasi terminalo nuomos sutartis ir „KN Energies“ ją išpirks iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“, saugyklos veiklos kaštai nemažės dėl „objektyvių“ priežasčių – tris kartus didėjančių aplinkos taršos leidimų kainų, svyruojančių valiutų kursų ir dėl karo Ukrainoje išaugusių draudimo sąnaudų.
„Veiklos sąnaudos yra įtraukiamos į išdujinimo tarifą, kurį dengia ir užsienio vartotojai – tie, kurie naudojasi terminalu. (...) Tai yra labai objektyvūs veiksniai, kurie dar įtaką tam vieno cento (išdujinimo kainos tarifo – ELTA) didėjimui“, – akcentavo viceministrė.
Gegužės pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino, kad „KN Energies“ (iki šių metų sausio buvusi „Klaipėdos nafta“ – ELTA) šis SGD išdujinimo tarifas, arba kintamoji išdujinimo kainos dalis, 2025 metams didės nuo 1,83 iki 1,84 eurų už megavatvalandę (MWh) be PVM. Pastovioji dalis, įskaičiuota į saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos, nuo 2024 metų sausio siekia 0 eurų už MWh.
Kaip akcentavo I. Žilienė, Lietuvos SGD terminalas yra vienas iš efektyviausiai veikiančių visoje Europos Sąjungoje (ES).
VERT 2025 metams taip pat nustatė 0,6 proc. nei šiemet didesnę „KN Energies“ išdujinimo veiklos pajamų viršutinę ribą – ji sieks 59,6 mln., kai praėjusiais metais sudarė 59,2 mln. eurų. To priežastis, reguliuotojo vertinimu, yra išaugsiančios terminalo operatorės veiklos sąnaudos, darbo užmokesčio pokyčiai.
Kaip skelbta anksčiau, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo „Independence“, kurį Lietuva iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“ nuomojasi nuo 2014 metų, išpirkimo kaina siekia 153,5 mln. JAV dolerių be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
2022 metais Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmąkart nustatė, kad saugumo dedamojoje, kurią moka gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje, „KN Energies” (buvusios „Klaipėdos naftos”) pastoviosios kainos dalies nebelieka, nustačius 0 eurų tarifą SGD išdujinimo kainos pastoviajai daliai.
