Vilčinskų šeimos drama: rankų nenuleis

Atėmė neteisėtai

LAT rezonansinėje kauniečių Ingos ir Mindaugo Vilčinskų byloje dėl savo vaikų pagrobimo ką tik atmetė tiek jų gynėjo, tiek prokuratūros skundus. Žinomas advokatas Rimas Andrikis prašė konstatuoti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o prokurorai - bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui.

Kaip rašė „Vakaro žinios", Kauno apylinkės teismas pernai rugsėjį nusprendė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I. ir M.Vilčinskus, kaltintus savo trijų 5, 7 ir 9 metų vaikų pagrobimu, nes nusikaltimas prarado pavojingumą. Dėl šios priežasties byla buvo nutraukta.

Anot teismo, 2023 m. liepą be leidimo išsiveždami iš Kauno globos įstaigos savo vaikus tėvai, siekė turėti galimybę juos auginti ir auklėti, o vėliau nustatyta, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius mažamečius buvo atėmęs be teisėto pagrindo.

„Vakaro žinios" rašė, kad pernai sausį Kauno apygardos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti leidimą paimti nepilnamečius: „Kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų, ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą. Šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi anksčiau, nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 d., o vaikai buvo paimti birželio 1 d."

Sutuoktiniams žlugo ir kaltinimas dėl pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną - buvo išteisinti. Kaip žinoma, bėgliai sulaikyti rugpjūčio 1 d. Ignalinos rajone, maždaug kilometras nuo sienos su Baltarusija. Pasieniečiai persekiojo žvyruotu keliu sprunkantį daugiau kaip 100 kilometrų per valandą greičiu automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas sausį nepakeitė šio nuosprendžio.

Laukdami sprendimo laiko negaišo

LAT, atmesdamas Vilčinskų gynėjo kasacinio skundo argumentus, nusprendė, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai nustatė vaikų pagrobimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija patvirtino, kad tą dieną, kai M.Vilčinskas išsivežė savo vaikus, teismo nutartis, kuria leista iš tėvų juos skubiai paimti, „buvo įsiteisėjusi ir, kaip ir jos pagrindu priimti mero potvarkiai dėl nepilnamečių laikinosios globos bei jų apgyvendinimo, buvo galiojanti".

„Tai reiškia, kad teismo ir institucijos sprendimai turėjo būti vykdomi", - nurodė LAT.

Teisėjų kolegija taip pat sutiko, kad vėliau panaikinus teismo nutartį dėl mažamečių paėmimo ir juos grąžinus tėvams, nesant byloje duomenų apie vaikų priežiūros pažeidimus, jų interesus pažeidžiantį tėvų valdžios panaudojimą, padaryta savo vaikų pagrobimo nusikalstama veika prarado pavojingumą.

M.Vilčinskas „Vakaro žinioms" sakė, kad tikėjosi tokio nuosprendžio ir jo laukiant rengėsi kovoti toliau: „Jau žinojome, kad taip bus. Skundo netenkino, nes nenorima „sudeginti kėdžių" - kad atsakingi asmenys liktų pareigose. Jeigu laimėsime Europos Žmogaus Teisių Teisme, jie neturės atsakomybės - atsakys mokesčių mokėtojai. Esame jau pasirengę kreiptis ir į Jungtines Tautas dėl vaikų, dėl moters teisių."

Interviu

Advokato, buvusio Seimo nario Rimo Andrikio paklausėme, kaip vertina LAT nuosprendį.

- Kategoriškai esu kitos nuomonės nei LAT. Teisėje egzistuoja principas: iš neteisėto veiksmo teisė neatsiranda. Juk teismas buvo nustatęs, kad vaikai paimti iš tėvų buvo neteisėtai. Tada kyla klausimas: jeigu valstybės institucija, atstovaujama vaiko teisių tarnybos ir policijos sugeba neteisėtai paimti vaiką, o čia - tris mažamečius, tai ar tėvai turi teisę juos susigrąžinti?

Galvoju, kad Konstitucija ir įstatymai suteikia teisę priešintis neteisėtiems veiksmams. Pilietis privalo klausyti teisėtų policininko ar kito valdžios atstovo nurodymų, bet visi tie veiksmai teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtai. Tai iš kur čia atsiranda teisė?

Šiuo metu byloje yra tik vienas valstybinių institucijų tikslas - bet kokiu būdu išsaugoti ką nors, kas kompromituotų Vilčinskus. Todėl ir byla nutraukta pasikeitus aplinkybėms. Jokio pasikėsinimo nebuvo.

- Kai kas svarsto, kam Vilčinskai dar kreipėsi į LAT, jei buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vaikus grąžino?

- Žmonėms, kuriems taip liežuvis apsiverčia kalbėti, tegu pažiūri ar įsivaizduoja, kokias pasekmes patyrė mažamečiai. Policija, valstybės tarnautojai paima vaikus. Ir tiems mažamečiams tenka gyventi ne savo namuose. Ir visa tai vyksta neteisėtai - nuo momento, kai pareigūnai įžengė į namus. Ką patyrė vaikai? Tie žmonės, kurie taip svarsto, gali paeksperimentuoti ir atiduoti savo vaikučius į kokius „elitinius" globos namus: juk pas mus jų blogų nėra - vos ne „sanatorijos". Tegu įsivaizduoja.

Čia ne šiaip žala padaryta. Vilčinskų vaikų psichika gali būti traumuota dešimtmečiui ar dar ilgiau. Tam reikalingos ekspertizės ir kt. Ar tai gali būti, kaip nors pamatuota? Tai, kas įvyko, yra tragedija. Tai - baisus valstybės teroras.

Štai už nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kaltinami Vilčinskai, įstatyme numatytos sankcijos yra menkos. Ir už tai skirti suėmimą trijų vaikų motinai ir tėvui? Ar čia apskritai turima gailesčio jausmas, supratimas apie humanizmą? Ir tai darė moterys.

- Ar manote, kad byloje jau padėtas taškas?

- Vilčinskams patarsiu nenuleisti rankų ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Seniai apie tai galvojau. Manau, bus įdomu Europai pažiūrėti, kas daroma su vaikais Lietuvoje.

- Jei būtų teigiamas šeimai teismo sprendimas, ar būtų tikimybė, kad atsakytų paėmę vaikus asmenys?

- Visuomet manau, kad kaltasis asmuo turi atsakyti. Ir tas noras palikti bet ką, kas kompromituotų Vilčinskus, ir yra vaiko teisių tarnybos, policijos ir kitų tarnybų skydas nuo gresiančios atsakomybės. Juk už neteisėtą veikimą reikia nubausti, atlyginti. Neįsivaizduoju, kaip gali būti kitaip demokratinėje šalyje ar pretenduojančioje į teisinę valstybę.