Vilniuje įvyko mitingas dėl pensijų dydžių ir antros pakopos sistemos

Po šio mitingo buvo žygiuojama Gedimino prospektu – link Vyriausybės, kur protestuotojai susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickiene. Po eitynių Vyriausybei buvo įteikta abiejų organizavusių organizacijų, bei Lietuvos profsąjungų konfederacijos, profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos vartotojų asociacijos ir Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademijos pasirašyta rezoliucija.

Renginyje dalyvavę apie 400 vyresnio amžiaus asmenų reikalauja „Sodros“ pensijų rezervo, siekiančio 3 mlrd. eurų, perskirstymo, taip pakeliant mažiausias gaunamas pensijas. Anot organizatorių, Lietuva yra paskutinė pagal pensijų dydžius Europos Sąjungoje, o 180 tūkst. žmonių šalyje gauna vos 345 eurų siekiančią pensiją.

Taip pat dalyviai yra nepatenkinti antrosios pensijų pakopos fondais, kadangi jie negarantuoja geresnės pensijos, o jų išmokos nėra indeksuojamos, tad su laiku nuvertėja.

„Mūsų pensijos – tarp mažiausių, o „Sodros“ rezerve 3 mlrd.“, „Lietuva pensijoms skiria 6-7 proc. BVP, o ES – 12 proc. Kodėl?“, „Nutraukite II pakopos fondų finansavimą!“, „Lėšos pensijoms: ES – 12 proc., Rytų Europoje – 9 proc., o Lietuvoje – 7 proc.“, „Premjere, ar galėtum išgyventi iš 446 eurų?“– tokius plakatus laikė eisenos dalyviai. Taip pat jie nešėsi Lietuvos tautines ir istorines vėliavas bei skirtingų bočių bendrijų ir Pagyvenusių žmonių asociacijos vėliavas.

Eisenos metu dalyviai skandavo „Norime pensijoms daugiau“ ir „Vyriausybe Lietuvos, norim pensijos orios!“.  

Prieš eitynes, vienas iš renginio organizatorių, pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius tvirtino, kad institucijos nesugeba pasiekti nustatytų tikslų – pagyvenusiems asmenims suteikti „orią senatvę“.

„Mes bandome judinti valdiškas institucijas, kurios privalo rūpintis žmonių gerove. Bet mes nematome apčiuopiamų rezultatų. Ir kai paklausėme Lietuvos banko įvardinti bent vieną sprendimą, kuris parodytų rūpinimąsi žmonėmis, jie negalėjo įvardinti. Toks darinys gauna algas, bet rezultatų nematoma“, – prie Seimo komentavo jis.

„Dažnai teigiama „ori senatvė“ kažkur nuotolyje sklaido. Niekas iš institucijų negali jos parodyti. Atrodo, kad ši idėja egzistuoja pati sau, atskirai nuo senjorų“, – tvirtino jis.

Tuo metu mitinge pasirodęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius aiškino, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda siekė ir toliau sieks greitesnio pensijų didinimo. Anot jo, Prezidentūra taip pat nori „Sodros“ rezervo panaudojimo pensijų didinimui.

„Prezidentas visiškai supranta, ką sako ši bendruomenė. Nuo pat 2019 m. pats pirmas prezidento pateiktas įstatymų paketas buvo tam, kad pensijos augtų greičiau nei atlyginimai. (...) Praėjusių metų pabaigoje prezidentas turėjo vetuoti Vyriausybės įstatymą, kurio buvo norima atidėti mažų pensijų didinimą“, – aiškino V. Augustinavičius.

„Prezidentas taip pat akcentavęs, kad į „Sodros“ rezervą reikia žiūrėti kaip į pensijų didinimo šaltinį. (...) Šioje vietoje tiesiog reikėtų apsibrėžti, koks turėtų būti pensijų rezervas, o likusi dalis būtų panaudota pensijų didinimui“, – pridūrė jis.

Jis pridūrė, kad taip pat bus siekiama užtikrinti, jog iš pensijų fondų būtų lengviau atsiimti santaupas.

„Pensijų fondų reforma negali būti tik kosmetinė. Ir tas įstatymas, kuris teikiamas, bus platinamas“, – teigė jis.

Vyriausybei įteiktoje rezoliucijoje protestuojantys pagyvenę asmenys reikalauja naudoti „Sodros“ rezervo pinigus didinti pensijoms. Taip pat reikalaujama nutraukti valstybės rėmimą antrosios pakopos pensijų fondams, jie turi būti paversti valstybės valdoma struktūra. Siekiama ir įsteigti vyresnio amžiaus asmenų sveikatinimo fondus, kurių veikloje ir programų formavime dalyvautų patys senjorai.

Pasiūlymas - svarstyti pensijų formulės keitimą

Prie Vyriausybės eisenos dalyvius pasitikusi ministrė M. Navickienė tvirtino, kad į mažiausias pensijas gaunančiųjų interesus bus atsižvelgta. Anot jos, būtų galima keisti pensijų skaičiavimo formulę, taip atliepiant tokių asmenų poreikius

„Pirmiausia yra kalba apie mažiausias pensijas. Žmonės, kurie gauna mažesnes pensijas nei vidurkis, jie kelia klausimą ar galės gauti daugiau. Ir šioje vietoje mes tikrai turime girdėti, svarstyti ir ieškoti sprendimų“, – trečiadienį teigė M. Navickienė.

„Tai mano pasiūlymas yra toks, kad pagyvenusių žmonių taryboje ir „Sodros“ valdyboje pasvarstytume formulės keitimą. Galbūt galėtume rasti ilgalaikių sprendimą ir randant pensijų sistemą, kuri labiau atlieptų visų gyventojų poreikius“, – pridūrė ji.

Ministrė kiek skeptiškiau žiūri į „Sodros“ rezervo naudojimą, nors mano, kad jo dydis galėtų būti peržiūrimas.

„Bet mes matėme, kaip rezervas buvo iššvaistytas 2008 m. ir kas vyko po to. Todėl rezervo pravalgyti tik dėl to, kad būtų padidintos vieną kartą pensijos, to neturėtų būti. Aišku dėl rezervo dydžio galima diskutuoti, bet svarbiausia rasti sprendimus, kaip atliepti mažiausiai gaunančių pensijas ir kurių sovietmečiu sukauptas stažas turi mažesnę įtaką jų pensijos dydžiui“, – komentavo ji.

Taip pat politikė patikino, kad dar 2024 m. pavasario sesijos metu Seimas priims sprendimus dėl antrosios pensijos pakopų sistemos pokyčių.

M. Navickienė bandė protestuotojams teigti, kad dabartinė valdžia per kadenciją padidino pensijas 60 proc. Visgi tokie teiginiai buvo pasitikti protestuotojų šūksniais, kad infliacija suvalgė tokias pajamas ir naudos nesimato.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateikti duomenys rodo, 2024 m. vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, nuo 538 eurų iki 596 eurų. Tuo metu gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024 m. auga 11 proc. arba 63 eurais – nuo 574 iki 637 eurų.