Violeta Mičiulienė: Netikro blizgesio sūkuryje nepamirškime, kas tikra

- Psichologai pabrėžia, kad socialiniai tinklai veikia žmonių santykius ne visada į gerą pusę.

- Kiekviename įvykyje yra gerosios ir blogosios pusės. Yra karta, kuri užaugo, kai kieme dienas leisdavo. Viskas priklauso nuo žmogaus. Žinomi žmonės naudoja soc. tinklus, kad uždirbtų pinigus, tai savireklama. Socialiniai tinklai vienišiems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, yra labai gerai. Čia įžvelgiu tik pliusus. Aš kiekvienam tokiam žmogui pastatyčiau po kompiuterį namie privalomai, kad jie jaustų tą pulsą ir bendrautų tarpusavyje.

Sudėtingiau yra dėl jaunimo, nesakau, kad jie turi augti, kaip mes augome. Bet liūdnumas man kyla žiūrint, kaip vaikinai ir merginos praranda savybę būti savimi. Jie tampa priklausomi nuo „ale sėkmingų, netikrų" žmonių, kurie vaidina, kaip jiems gyvenime pasisekė. Socialiniuose tinkluose - Pelenės istorijos, kurios yra išgalvotos, nes tie žmonės nori, kad taip visiems atrodytų. Viskas priklauso nuo to, ko tau reikia iš socialinių tinklų.

- Jaunimą žavi vadinamasis glamūras.

- Spauda, televizija, internetas siūlo tik tokį variantą. Kad ir kiek žiūrėsi į dabartinę visuomenę, visur - melas. Todėl visada turi viską perkošti per tinklelį, lyg aukso ieškodamas. Tai, ką tu girdi, 40 proc. yra tiesa. Tu turi išfiltruoti melą, bet tai yra sudėtinga. Jaunimas neturi patirties, jis priima viską, kas jam pateikiama.

Dabar toks darbų tempas, kad tėvai neturi laiko visko atrinkti, o mokykloje - visur yra politika. Nesakau, kad mūsų jaunystėje buvo geriau. Bet buvo visko, ir pliusų, ir minusų.

- Matome, kad paaugliai, jaunimas šiandien visiems turi įrodinėti, kad yra pakankami. Pakankamai populiarūs, gražūs, turtingi ir panašiai.

- Konkurencija ir noras lyderiauti visada buvo, kad ir kokios kartos buvo, tiesiog dabar tas vyksta greičiau. Šiandien gali per 5 minutes įkėlus tam tikrą informaciją į socialinius tinklus žmogų sunaikinti. Aš pati vedu mokymus jaunimui, visur tos patyčios buvo ir yra. Mano vaikai gyvena Anglijoje, ten susitikus su lietuviais sakiau, kaip gerai, kad Anglija yra tokia įvairiaplanė, o žmonės ten - atsipalaidavę. Bet man sako, ne ne, tu neįsivaizduoji, kokios ten patyčios, dar baisiau. Labai nustebau, nes maniau, kad ten - tolerancija. Tolerancijos nėra.

Visai neseniai buvau Amerikoje gastrolėse, kartu buvo mano sūnus, mes pamatėme labai daug gražios Amerikos, gražių lietuvių. Ir grįžtant sūnaus paklausiau, kaip tau Amerika? Ir jis atsakė: turėjau atvažiuoti, kad pasakyčiau, jog buvau Amerikoje, bet kiekvienam gatvėje galiu tiesiai pasakyti, jei tu nors vieną žodį (blogą, - aut. past.) pasakysi apie Lietuvą, nežinau ką tau padarysiu. Jis sakė: man reikėjo ten pabūti, kad suprasčiau, kaip gera Lietuvoje.

Įsivaizduokite, ten mama, viena auginanti vaiką, visada nešiojasi pistoletą, kad apgintų savo vaiką. Nes į mokyklą ateina paaugliai, kurie gali iššaudyti visą klasę. Ir grįždama galvojau, kaip mes saugiai gyvename.

Pasaulis nėra nei blogas, nei geras, jis keičiasi. Viskas greitėja. Ir kaltinimai kitiems. O ar kas nors pasakė, kad aš kaltas? Reikia pradėti nuo savęs. Jeigu žmonės norės keistis į gera, viską galima padaryti. Visi atsakymai mumyse. Jaunimui sakau, jūs įsivaizduojate, kokia Dievo dovana, kad jūs atėjote į šį pasaulį. Kiek vaikų neatėjo į pasaulį... Juk tu ne šiaip šioje Žemėje, tu turi misiją. Bet jei tu ateini ir bandai tapti kitu žmogumi, tai tu sugriauni savo misiją.

- Sakote, žmogų viešoje erdvėje galima sunaikinti per kelias minutes. Pati nebijote to? Juk niekas neapsaugotas nuo paslydimo.

- Kartą įrašiau vaizdo įrašą, kuriame sakiau, jog tie, kurie mane garbina ir sako, kad be manęs ryte kavos neišgeria, man žengus žingsnį ne ten, kur visuomenei priimtina, jie ore mane „sukapotų". O-o-ore. Kažkada mokykloje 8 klasėje ant lentos užrašiau raudonais dažais „Tertium non datur", t.y. trečios išeities nėra. Tai kampe stovėjau. Na, šiandien jau nėra tik juoda ir balta, yra dar ir pilkos spalvos. Kaip mano babytė sakydavo, kad ir kas nutiktų gyvenime, viskas yra „Dievui ant garbės". Mes daug jėgų išnaudojame dalykams, kurių nelemta mums pakeisti.

- Jaunimas išeina į nebūtį, matote, kokios šiandien Lietuvos aktualijos. Kas vyksta?

- Pamenu, kai labai gerbiamos moters sūnus buvo dingęs, to sūnaus net vardas buvo toks, kaip mano sūnaus. Paskui atrado tą vaiką... Analizavome situaciją. Pats baisiausias dalykas šioje situacijoje yra tai, kad niekas nepastebi. Arba nenori pastebėti tų blogų ženklų. Mūsų visuomenėje jaunas žmogus, rodos, sėkmingas, bet jame kažkas negerai. Jis tarsi negali jaustis silpnas. Stebėjau situaciją: sulipo trečiokai į autobusiuką ir atėjusi išlydėti direktorė pasakė: na, be pirmos vietos, kad negrįžtumėte. Stoviu po medžiu ir galvoju, kur tie kleckiukai grįš su trečia vieta?

- Spaudimas?

- Visur spaudimas, tu turi lyderiauti. Turėjau dramos kolektyvą ir džiaugiuosi, kad nedalyvavau nė viename konkurse su savo vaikais. Todėl, kad mano vaikai patys geriausi. Vaikai važiuoja save parodyti, į kitus pasižiūrėti ir pasidžiaugti tuo, ką mes darome. Vaikai bijo nuvilti tėvus, mokytojus. Vadinamieji baisiausi vaikai būna rakštis klasėje, nes šūkauja, blogai elgiasi. Jie tiesiog nori į save atkreipti dėmesį.

Man irgi sakydavo mokykloje, kad aš eisiu į fermą karvių melžti. Ir prašom, stoviu aš scenoje, prieš mane šimtai žmonių. Tėvai neturi laiko, dažnas nesupranta, kad svarbiausia ne darbai... Mano tėtis prieš mirtį yra pasakęs, kad gailisi trijų dalykų: kad kvailai ištaškė savo sveikatą; kad mažai laiko skyrė saviems, o daug - svetimiems; ir kad mažai keliavo. Visi atsakymai. Vaikai yra mūsų šeimos atspindys. Aš savo vaikams sakydavau, jei nežinai, ką daryti, eik miegoti, o ryte pamatysi viską kitomis akimis. Yra daug pavyzdžių, pamenu, skambino man žmogus, kuris pasakė, kad ruošiasi išeiti ir visą naktį su juo kalbėjau. Tas žmogus iki šiol gyvena, serga sunkia liga, bet kabinasi ir gyvena. Reikia, kad šalia būtų žmogus, kuriam tu ir naktį galėtumei paskambinti. Nieko nėra, ko negalima pakeisti, išskyrus mirtį.

- Kai nutinka tragedijos, atsiranda kaltinančių ir tėvus, kur jie buvo.

- Nes visuomenei svarbu rasti kaltąjį.

Jūs pažiūrėkite į žmones, kurie leidžia įstatymus? Kaip jie dergiasi. O mūsų vaikai visa tai mato ir girdi.

Kiek yra spektaklių, kuriuose gerbtini aktoriai leidžia sau necenzūriniais žodžiais keiktis. Ir filmuose tas. Išmetus 8 rusiškus keiksmažodžius, kaip pasikeistų spektaklio kokybė? Nebebūtų to neramaus žmonių sukikenimo. O tai kam smerkiate kaimyną, kai jis laiptinėje tokį žodį pavartoja? Kalbu apie toleranciją, o mano sūnus sako, ko tu čia nerviniesi. Žmogus negali pakeisti visuomenės, bet jis gali pakeisti save.