1 nuotr.Apie 2 proc. Europoje gyvenančių vaikų paliečia toks raidos sutrikimas, kaip autizmas. Lietuva nėra išimtis, čia taip pat gyvena ypatingi vaikai, kitaip suvokiantys pasaulį ir žmonių santykius.
Vaikas turi teisę į pagalbą
Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi mama, susirūpinusi dėl autistiškų vaikų integracijos į ugdymo įstaigas, visuomenę. Moteris pasidalijo savo asmenine patirtimi.
„Autistiškiems vaikams yra labai svarbi pagalba, kad jie galėtų integruotis darželiuose, mokyklose. Bet mano patirtis rodo, kad ne visi tėvai pripažįsta skaudžią tiesą, kad jų vaikas turi autizmo spektro sutrikimą. Mano sūnus iš darželio nuolat pareidavo sumuštas autistiško berniuko, kuriam pasireikšdavo agresija. Kalbėjausi su vaiko mama, bet ji neigė problemas, sakydavo, kad „čia toks vaikas, padūkęs". Tik kai tas berniukas pradėjo eiti į mokyklą ir kažkam pieštuką suvarė į šlaunį, mama sunerimo ir susitvarkė dokumentus, kad tas vaikas turėtų padėjėją, kad gautų visą reikiamą pagalbą socializuotis ir ugdytis.
Bet ar tiek reikėjo laukti? Juk tas vaikas galėjo gauti pagalbą anksčiau ir nebūtų kiti vaikai fiziškai nukentėję, juk visada yra dvi medalio pusės", - kalbėjo pašnekovė.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), suprantama, kad tėvams nelengva pripažinti, kad jų vaikas turi sutrikimą ar negalią, - visi tėvai savo vaikui norėtų viso ko geriausio. ŠMSM akcentuoja, kad vaikas turi teisę gauti reikmes atliepiančią švietimo pagalbą ir galias plėtojantį ugdymą. Todėl reikia sutelkto specialistų darbo, padedant tėvams pamatyti ir suprasti, kokia svarbi ankstyvoji pagalba. Pirmiausia, tėvai turėtų pasitarti su šeimos gydytoju ir neprarasti galimybės veiksmingai padėti vaikui.
„Pasitaiko atvejų, kai vaiko raidos skirtumus pirmiausia pastebi darželio, mokyklos pedagogai ir pasitarę su švietimo pagalbos specialistais bando atkreipti tėvų dėmesį į tai, arba ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisija siūlo tėvams kreiptis į pedagogines psichologines tarnybas dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, nustatymo. Specialiuosius ugdymosi poreikius gali lemti vaiko turima negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai ar priešingai - ypač dideli gabumai", - sako ministerija.
ŠMSM duomenimis, mokinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymo įstaigose ugdosi daugiau nei 2000. Tiesa, ne visiems jiems diagnuozuotas autizmas. Apie 90 proc. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (tarp jų kylančių ir dėl autizmo sutrikimų), mokosi bendrojo ugdymo įstaigose - darželiuose, mokyklose. Bendrai vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais sudaro apie 15 proc. visų šalies ugdymo įstaigų ugdytinių.
Svarbu - laiku kreiptis
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos patarėjas Julijanas Gališanskis akcentavo, pastebėjus, kad vaiko raida neatitinka jo amžiaus arba yra rizikos veiksnių vystytis vaiko raidos sutrikimui, svarbu laiku kreiptis pagalbos. „Tokia pagalba yra - vaiko raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Tai specialistų komandos teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaiko raidos sutrikimo nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo artimiesiems", - sakė jis. Teikiant ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, dirbama komandos principu, paslaugos teikiamos vaikams iki 7 metų, prioriteto tvarka iki 4 metų (šiame amžiuje ankstyvoji pagalba yra efektyviausia).
„Šalyje gana plačiai išvystytas ambulatorinių ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų tinklas: 2023 m. 54 (59 filialuose) įstaigos sudarė sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis teikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, - aiškino J.Gališanskis. - Tačiau šių paslaugų poreikis yra augantis. Tai susiję ne tik su planinių paslaugų grįžimu į buvusį iki pandemijos lygį, bet ir su ankstyvosios psichomotorinės raidos diagnostikos stiprinimu, kai kurių sveikatos sutrikimų augimu visame pasaulyje (pvz., autizmo spektro sutrikimų (ASS), ne tik Lietuvoje."
Kokie požymiai
SAM akcentuoja, kad pirmieji autizmo požymiai gali būti matomi ankstyvajame vaiko amžiuje. Kūdikiai dažnai būna dirglūs, sunkiai nuraminami, stebimos savireguliacijos problemos. Vaikams sunku įgyti miego, valgymo ritmą, jie dažnai prabunda, neramiai miega, jiems sunku parinkti maistą, ypač jei mama neturi savo pieno. Vėliau jie dažnai tampa labai ramūs, nerodantys didelio susidomėjimo aplinka ir joje esančiais žmonėmis. Dažnai nuo ankstyvo amžiaus tėvai sako nesuprantantys savo vaiko. Vaikas nenori būti imamas ant rankų, priglaudžiamas, jam labiau patinka gulėti lovelėje vienam ir žaisti su savo kūnu arba žaislais. Ir nusiraminti jam vienam lengviau.
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, gali laiku pradėti šypsotis, tačiau jų šypsena nebūna nukreipta vien į suaugusįjį. Jie šypsosi, kai gauna jiems patinkančių stimulų. Kalbinami dažnai žiūri į lūpas, o ne į akis. Dėl šių vaikų bendravimo ypatumų paprastai sutrinka ankstyvasis vaiko ir mamos ryšys, o tai veda prie tarpusavio santykių sutrikimo. Vaikai, turintys ASS, nori būti su mama, bet neigiamas reakcijas reiškia tik tais atvejais, kai yra nuo jos atskiriami. Tuo tarpu būdami kartu jie mažai arba visiškai nerodo teigiamų emocijų.
Informacija
- Vaikystės autizmas (iš viso atvejų): 2015 m. - 741; 2023 m. - 3095. Nuo 0 iki 17 metų: 2015 m. - 669; 2023 m. - 2855.
Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdinga: nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki 3 metų amžiaus;
psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio. Be šių specifinių diagnostinių požymių dažni yra ir kiti, nespecifiniai sutrikimai: fobijos, miego ir mitybos sutrikimai, žema frustracijos riba bei agresija (nukreipta į save).
- Netipinis autizmas (iš viso atvejų): 2015 m. - 126; 2023 m. - 186; Nuo 0 iki 17 metų: 2015 m. - 91; 2023 m. - 122.
Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, besiskiriantis nuo autizmo pasireiškimo amžiumi ar diagnostikos kriterijų visose trijose srityse stoka. Esant netipiniam autizmui, nenormali ir sutrikusi raida pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei 3 metų vaikui bei konstatuojama nepakankamai anomalijų vienoje ar dviejose iš trijų būtinų autizmo diagnozei simptomų grupių (socialinis bendravimas, komunikacija ir ribotas, stereotipinis bei pasikartojantis elgesys), nepriklausomai nuo būdingų anomalijų likusiose srityse. Netipinis autizmas dažniausiai pasireiškia gilaus protinio atsilikimo atveju ir esant sunkiam kalbos suvokimo raidos sutrikimui.
Šaltinis - Higienos institutas
