Visuomenei vėl parūpo Kauno mero sūnaus Šarūno Matijošaičio sklypai

Tarp tokių apsukrių verslininkų minimas ir mero Visvaldo Matijošaičio sūnus - verslininkas, Kauno savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys Šarūnas Matijošaitis. Anot „Kas vyksta Kaune", įsigijęs net 34 sklypus.

Portalas mini du sklypus, esančius Šilainių mikrorajone, Baltijos gatvėje. Dabartinis Kauno Šilainių mikrorajonas yra pastatytas buvusių Kauno rajono kaimų - Šilainių, Smelių, Linkuvos, Milikonių teritorijoje. Sklypas Baltijos g. 48 C, kurio plotas - 47,3 arai, o pats sklypas suformuotas 2022 metais, taip pat turėjo tarpukario savininką, kuris 2003 metais numirė.

Nuosavybės teisė į šį sklypą 2022 metais atkurta mirusio savininko turto paveldėtojui, o šis už 46 tūkst. Eur pardavė sklypą Š.Matijošaičiui, jo žmonai ir jo verslo partneriams.

Pastarieji pirkėjai tais pačiais metais pardavė sklypą bendrovei „Lidl Lietuva". Tik už daug didesnę sumą.

„Lidl Lietuva" Baltijos gatvėje, šalia pirmojo sklypo, įsigijo ir antrą sklypą - Baltijos g.48 A, kurio plotas - 63,7 arai. Šiame sklype, anksčiau priklaususiame valstybei, daugiau nei kelis dešimtmečius veikė ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelė. Aptverta ir saugoma.

Šią paslaugą teikė UAB „Autoeta". 2022 metais „Autoeta" šią valstybės žemę, kurią kelis dešimtmečius nuomojosi, nusipirko iš valstybės už 405 tūkst. Eur. Ir tais pačiais metais brangiau pardavė „Lidl Lietuva". Tad „Lidl Lietuva", ketinusi abiejų sklypų vietoje pasistatyti dar vieną prekybos centrą, sumokėjo už abu sklypus 3,335 mln. Eur.

Naujasis „Lidl" prekybos centras jau veikia. Jokie įstatymai nepažeisti. Tad jei sklypo pardavimo sandoryje nebūtų šmėkštelėjusi Š.Matijošaičio pavardė, niekam šis sklypų įsigijimo-pardavimo veiksmas nebūtų rūpėjęs.

Tiesa, po šio pelningo sandorio gana greitai Kaune pasibaigė ir žemės reforma. Remiantis mero V.Matijošaičio potvarkiu, nuo 2024 m. gegužės žemės grąžinimas natūra Kaune sustabdytas.

Kauno savivaldybės tarybos narė, buvusi Seimo narė, penktos kartos kaunietė Audronė Jankuvienė sakė, kad bent jai šita žemės grąžinimo Kaune schema žinoma nuo 2000 metų.

„Panašiu principu, - patikino A.Jankuvienė, - ir kiti asmenys buvo supirkę sklypų ir kituose patraukliuose Kauno mikrorajonuose. Kiti asmenys. Ne Š.Matijošaitis. Taip kad čia pasinaudota tomis pačiomis spragomis ir kyla klausimas, kodėl tai vyksta jau ketvirtį amžiaus, bet šitos spragos vis vien neužkliuvo ir liko? Jos buvo ir tebėra.

Man tai visiškai nėra nauja schema. Ir Žaliakalnyje, ir Panemunėje, ir kitose Kauno vietose taip buvo grąžinama žemė. Šita schema Kaune veikė labai plačiai. Nuosavybės grąžinimas veikė tokiu principu - arba tu gauni nors kažkiek, su sąlyga, kad atgavęs žemę parduosi, arba tau išvis nuosavybės teisės neatstatysime, arba gausi tik mažytę valstybės kompensaciją.

Čia susipina labai daug dalykų ir jeigu žmogus neturi vilties teisėtai susigrąžinti savo tėvų ar giminių turėtą žemę, juolab kai buvo mokama labai maža valstybės kompensacija pinigais, tai ir atsirado tokios schemos, kuriomis buvo pasinaudota.

Atgauni žemę su sąlyga, kad ją parduosi konkrečiam asmeniui. Ta schema jau nuo 2000-ųjų naudotasi. Naudojosi tie, kas per tą laiką buvo Kauno valdžioje. Kiek politikų naudojosi, nežinau, bet esmė yra ta, kad per metus ta schema klestėjo ir niekas jos nekeitė."

Komentuoja Stanislovas BUŠKEVIČIUS:

„Tai labai negerai, jeigu savivaldybės tarybos narys, o ne šiaip iš šono žmogus, eilinis verslininkas perka sklypus. Nes savivaldybės tarybos narys turi įtakos. Jeigu šiaip įžvalgus verslininkas ką nors nusiperka ir vėliau brangiau parduoda, tai tokia yra rinkos ekonomika. Anksčiau tai būtų pavadinta spekuliacija, o dabar tai verslas normalus. Bet jeigu tu pasinaudoji valdžia, pasinaudoji tau prieinama informacija, prie kurios kiti negali prieiti, tai jau kitas dalykas!

Aš kalbu ne konkrečiai apie Š.Matijošaitį, bet turėdamas informacijos tu gali net nusipirkti sklypą, iš anksto žinodamas, kaip plėsis miestas, kur bus gerinama infrastruktūra, tiesiamos naujos gatvės ir panašiai. Nes tada automatiškai pakils sklypo vertė. Verslininkas, neturintis informacijos, rizikuoja, bet jeigu tu esi savivaldybės tarybos narys, arba tavo žmonės sėdi valdžioje, tai tu gali gauti informaciją, kad, pavyzdžiui, šitoje pusėje miestas plėsis, gal kelią ties ir tavo sklypo vertė didės. Gal nusipirksi sklypą su sandėliuku, o jo vietoje gal bus statomas prekybos centras.

Kai turi daugiau informacijos, tu žaidi nelygiomis sąlygomis su kitais verslininkais. Tu jau nerizikuoji taip, kaip eilinis verslininkas, kuris gali ir išlošti, ir pralošti. Taip, įstatymai nėra pažeisti, bet gal tik pačiame paviršiuje nepažeisti? Gal tu priėjai prie informacijos, kuri nebuvo viešai išspausdinta? Kas atrodo įstatymiška, nebūtinai būna teisinga. Pavyzdžiui, aš žinosiu, kad mašina vogta, bet vis vien ją nusipirksiu. Formaliai įstatymo nepažeisčiau, nes sumokėjau pinigus ir teisėtai mašiną įsigijau. Sakyčiau, kad nežinojau, jog vogta, bet ar toks sakymas būtų teisingas?"