VMVT vadovė teigia negalinti vienasmeniškai pakeisti paršelių kastravimo tvarkos

Apie tai A. Mikalauskienė pranešė, reaguodama į nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ raginimus naikinti paršelių kastravimo be nuskausminamųjų praktiką.

„VMVT yra ne kartą kalbėjusi ir su „Tuščiais narvais“, ir su kiaulių augintojais. Mes žinome šalių pozicijas ir matome bendro sprendimo perspektyvas. Jau ir šiuo metu daromi tam tikri veiksmai, siekiant pakeisti situaciją ir VMVT aktyviai tame dalyvauja. Pavyzdžiui, šiuo metu tariamasi dėl pilotinio projekto – keliuose ūkiuose ketinama auginti kiaules jų nekastruojant.

Tačiau tam, kad gimtų konkretus sprendimas ar keli pasirinkimo variantai, reikia visų suinteresuotų šalių diskusijos, kurią mes buvome ir esame pasirengę surengti. Ir jei šalims susitarti pavyktų, aš mielai padėsiu parašą dokumente, kuris pakeis pasenusią tvarką“, – VMVT pranešime spaudai cituojama A. Mikalauskienė. 

Užsiminė patirianti spaudimą

Tiesa, VMVT vadovė savo pranešime atviravo mananti, kad organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, reikalaudama uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų, mėgina daryti spaudimą. 

Anot A. Mikalauskienės, tiek ji, tiek ir VMVT darbuotojai iš G. Vaitkeviūtės gavo elektroninį laišką, kuriame esą teigiama, kad nepakeitus paršelių kastracijos tvarkos, esą bus pradėta kampanija prieš VMVT vadovę.

„Kadangi laiškas buvo skirtas asmeniškai man, kurį laiką dvejojau, ką su juo daryti. Abejonės išsisklaidė, kai gegužės 29 dieną visi tarnybos darbuotojai gavo panašius laiškus, kuriuose taip pat buvo informuojama apie būsimas akcijas, pažymima, kad „kadangi reikia tik vieno direktorės parašo“, kampanijos „fokusas bus nukreiptas būtent į ją.“ Darbuotojai laiške raginami būti „vidiniu balsu“, „paskatinti VMVT direktorę nedelsti ir kuo greičiau apsaugoti paršelius“ ar anonimiškai suteikti informacijos (galima ir „Signal“ programėlės pagalba). Toks atviras spaudimas ties šantažo ribą atvėrė vartus. Ką gi, pakalbėkim atvirai“, – teigia A. Mikalauskienė. 

VMVT vadovė akcentavo, kad teiginys, jog paršelių kastracijos tvarkos pakeitimui užtenka tik jos parašo yra kladingas.

„Taip, VMVT vadovas turėtų pasirašyti naują tvarką reglamentuojantį dokumentą, tačiau nei aš, nei bet kuris kitas mano vietoje, negali to daryti vienasmeniškai. VMVT sprendimų, turėsiančių įtakos vartotojų įpročiams ir reikšmingam šalies ekonomikos sektoriui, vienašališkai nepriima. Juo labiau, to nedaro asmeniškai tarnybos vadovė. Ne dėl to, kad vengtų atsakomybės – tiesiog taip veikia rinkos reguliavimo mechanizmai“, – dėsto VMVT vadovė.

A. Mikalauskienė pažymėjo, kad Europos Komisija šiuo klausimu kviečia naudoti alternatyvas – nekastruoti gyvūnų, o jų mėsą apdoroti kitaip nei dabar, auginti kitokias gyvūnų rūšis, skiepyti skiepais, mažinančiais specifinį mėsos kvapą. Pasak VMVT vadovės, gyvūnams taikyti vietinę nejautrą ar imunokastraciją taip pat galima ir dabar.

„Čia galimi kompromisiniai variantai ir jų yra ne vienas. Viena bėda – visos suinteresuotos šalys turi susėsti ir mėginti tartis. Ne kelti ultimatumus, o tartis bei ieškoti galimybių kaip įgyvendinti aukštesniųjų gyvūnų gerovės standartų laikymąsi –  realiai. Taisyklių pakeitimus galima „pasirašyti“, bet jų įgyvendinimą reikia ir užtikrinti. Siekiame eiti tikro pokyčio keliu“, – aiškina VMVT vadovė. 

Kritikuoja paršelių kastravimo tvarką

ELTA primena, kad gegužės viduryje Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, surengta akcija „Paršelių klyksmas“, kuria siekta atkreipti visuomenės ir institucijų dėmesį į šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, pagal kurią paršeliai iki 7 dienų amžiaus yra kastruojami be nuskausminamųjų. 

Akciją rengusios nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovės G. Vaitkevičiūtės teigimu, 78 proc. šalies gyventojų mano, kad tokį elgesį su paršeliais reikėtų uždrausti. 

„Paršelių kastravimas be nuskausminimo yra toks žiaurus, kad mes to rodyti negalime, todėl turime pasitelkti menines priemones, kad galėtume kelti šitą temą, ir sakome, kad tai reikia sustabdyti – tai yra be galo žiauru, tai yra niekaip nepaaiškinama, dėl to, kad vienintelis gyvūnas Lietuvoje, kurį galima kastruoti be nuskausminamųjų, yra paršelis iki 7 dienų amžiaus“, – akcijos metu kalbėjo „Tuščių narvų“ vadovė G. Vaitkevičiūtė.

„Tai yra nelogiška, tai yra labai žiauru, ir tai vienu parašu gali sustabdyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai mes ir kviečiame padaryti šiuo performansu“, – pridūrė ji.

Organizacijos vadovės teigimu, jauni paršeliai kastruojami dėl kelių priežasčių.

„Kiaulės yra kastruojamos ir dėl elgesio, kad būtų mažiau agresyvios, ir dėl kvapo, kad neatsirastų kuilio kvapas, bet vėlgi – priežasčių kastruoti gali būti, tiesiog visi gyvūnai yra kastruojami su nuskausminamaisiais“, – pasakojo „Tuščių narvų“ vadovė.

Pasak G. Vaitkevičiūtės, šiuo metu paršelių iki 7 dienų amžiaus kastracija be nuskausminamųjų yra draudžiama Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje.