Vyriausybė proteguoja „beždžionės verslą“

Tai sukėlė ne tik lobistų, bet ir Žemės ūkio ministerijos pasipiktinimą, mat jau ir taip pagal turto draudimą esame trečia valstybė nuo galo. O kuo mažiau yra apdraudusių savo turtą, tuo didesnes kompensacijas neapsidraudusiems nukentėjusiesiems turi mokėti valstybė.

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolita Čičiurkienė komiteto surengtų klausymų metu pristatė ministerijos siūlymus Saugumo įnašo įstatymo projektui.

Pasak jos, Vyriausybė siūlo neapmokestinti vienintelės draudimo rūšies - privalomo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo.

„Mes siūlome, kad nuliniu procentu taip pat būtų apmokestinta ir pasėlių bei ūkinių gyvūnų nuo ligų draudimas. Šitie draudimai yra labai jautrūs tuo, kad yra kompensuojami valstybės. Be to, kaip visi žinome, dabar šalnos. Jeigu šitas apmokestinimas sumažintų žemės ūkio sektoriaus norą draustis, galiausiai Vyriausybė turėtų daugiau kompensuoti nuostolių dėl šalnų, dėl plintančių gyvūnų ligų", - akcentavo ji.

Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius atkirto, kad pasėlių draudimas valstybės yra kompensuojamas 50 proc.

„Tai būtų papildomos išimtys, o norėtųsi, kad mokestis būtų kuo paprastesnis", - tikino jis, nors ir pridūrė, jog klausimas svarstytinas. Juolab kad finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas informavo, jog dėl sprendimo neapmokestinti pasėlių draudimo valstybė teprarastų kiek per 2 mln. eurų, dėl draudimo nuo gyvūnų ligų neapmokestinimo - vos kelis šimtus tūkst. eurų.

Komiteto narys Raimondas Kuodis pabrėžė, kad draudimo polisas - viena iš turto rūšių, nes, įvykus draudiminiam įvykiui, žmonės atgautų dalį pinigų. Todėl jis panoro aiškumo, kodėl ketinama apmokestinti tik šią vieną iš turto rūšių. Bet, pasak R.Šadžiaus, visoje Europoje draudimo sutarčių apmokestinimas yra paplitusi praktika, kuri esą pasiteisino.

Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Frolenko neslėpė, kad tai būtų mokestis, kurį mokėtų ne draudikas, o draudėjas, kuris siekia apsaugoti savo turtą. Pasak jo, toks mokestis savo esme yra akcizas, o valstybė akcizus taiko tik paslaugoms bei prekėms, kurių vartojimą siekia sumažinti. Tačiau ir taip pagal turto draudimą esame trečioje vietoje nuo galo visoje ES po Bulgarijos ir Rumunijos.

„Be to, mokesčio pavadinimas skambus, tačiau tai reiškia, kad prie saugumo prisidės tik tie gyventojai, kurie draudžia savo turtą. O papildomas mokestis mažintų norinčių apsidrausti skaičių. Jei daugiabutyje įvyksta nelaimė, o visi butų savininkai būtų apdraudę savo turtą, tai nebūtų galvos skausmas savivaldybei. O jau ir dabar daug kas savo turto neapdraudžia", - kalbėjo Š.Frolenko.

Jam antrino Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Pasak jo, juokinga kalbėti apie dėl pasėlių draudimo neapmokestinimo į šalies biudžetą nesurinktų 2 mln. eurų, kai vien dėl gaisro sostinės Viršuliškių rajono daugiabutyje savivaldybės bei Vyriausybės kompensacijų suma siekė 1,2 mln. eurų. Be to, anot A.Romanovskio, 30 proc. turtą apdraudusių klientų sudaro pensininkai, todėl sutarčių apmokestinimas būtų našta šiai socialiai jautriai grupei.

„Mano mama, kuri yra pensininkė, prisidės prie valstybės saugumo, nors neturi automobilio, o tie, kurie turi automobilį, neprisidės", - sakė A.Romanovskis.

Tačiau finansų viceministro K.Vaitiekūno tai neįtikino. Nors draudikai atvirai pasakė, kad mokestis būtų užkrautas ant draudėjų, viceministras dėstė, esą mokesčio įvadimui dabar pats laikas, nes draudimo įmonių pelnas pernai išaugo 30 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vakar taip pat surengė klausymus dėl kelių kitų mokestinių projektų. Aršiausiai buvo diskutuota dėl ketinimo didžiausias pajamas apmokestinti 36 proc. tarifu atsisakymo.

Finansų ministerija anksčiau svarstė 120 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) per metus viršijančias gyventojo pajamas apmokestinti 36 proc. tarifu. Tačiau Vyriausybės patvirtintame variante aukščiausio laiptelio nebeliko.

Pagal dabartinį projektą, uždirbantieji iki 36 VDU per metus (iki 6,9 tūkst. eurų per mėn.) pokyčių beveik nepajustų. Tuo metu pajamoms nuo 36 VDU iki 60 VDU (nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) būtų taikomas 25 proc. tarifas, pajamoms nuo 60 VDU (nuo 11,5 tūkst. eurų per mėn.) - 32 proc. Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininko Tomo Marcinkevičiaus-Barono vertinimu, 36 proc. viršutinio GPM laiptelio naikinimas yra nelogiškas.

„Prašome jį palikti pasiūlymuose todėl, kad reikia stipriai didinti BVP perskirstymą per biudžetą. Be to, mūsų GINI nelygybės indeksas yra antras nuo galo, tik nuo Bulgarijos atsiliekame.

Girdėjome, kad tie, kurie uždirba 20 tūkst. eurų per mėnesį, yra labai mobilūs ir paliks Lietuvą. Norėčiau pasakyti, kad labai mobilūs yra ir mūsų mokytojai, gydytojai, kurie irgi vienas po kito palieka Lietuvą. Biudžete reikės pinigų ne tik gynybai, bet ir šioms profesijoms. Patys turtingiausi ir daugiausiai pajamų gaunantys Lietuvos piliečiai turėtų atitinkamai prisidėti", - sakė jis.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė irgi pasisakė už didesnį progresyvumą ir palaikė 36 proc. tarifą.

„Tai atlieptų tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kurios nuosekliai ragina užtikrinti didesnį turtingesnių visuomenės gyventojų apmokestinimą. Manome, kad labai svarbus apjungimas - dėl horizontalaus ir vertikalaus teisingumo - kad žmonės, kurie gauna tokias pačias pajamas mokėtų tokią pačią pinigų sumą", - sakė ji.