Vyriausybei siūlant riboti ūkinę veiklą miškuose, aplinkosaugininkai toliau pasigenda prioriteto gamtos apsaugai

Susitikime su premjeru dėl Aplinkos ministerijos parengtos išvados Miškų įstatymui ketvirtadienį dalyvavo Vyriausybės atstovai, aplinkosaugos organizacijos ir suinteresuotos miškininkų grupės.

„Parengtas projektas yra istorinis ta prasme, kad mes nuo intensyvaus ūkininkavimo pereiname prie aplinkos apsaugos miškų sektoriuje. Galbūt nėra tai daroma ypatingai ambicingai, tačiau turime suprasti kontekstą, kuriame esame, kai kiekvienas pokrypis į miškų apsaugą kainuoja “, – žurnalistams ketvirtadienį Vyriausybėje sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Visgi, Aplinkosaugos koalicijos vadovės Linos Paškevičiūtės teigimu, priėmus pokyčius didžioji dalis miškų ir toliau būtų menkai saugoma – esą ministerijai jau anksčiau siūlyta saugomų miškų plotų, kurių pirminė paskirtis apimtų tik gamtos apsaugą, skaičių smarkiai didinti, tačiau tai ketinama daryti tik minimaliai.

„Ką mes girdėjom – tai buvo daug miglos, iš tiesų apsaugos miškuose daugėja labai nedaug, trupiniai, o atlaisvinimai yra gana reišmingi“, – žurnalistams kalbėjo aplinkosaugininkė.

„Du trečdaliai saugomų teritorijų šiuo metu yra tie patys ūkiniai miškai – ką siūlo Vyriausybė, tai tą 15 proc. (plotą – elta) pakelti 3 proc.“ – sakė L. Paškevičiūtė.

„Visa kita su menkais apribojimais – ar ten yra kažkur lizdas, menkas ūkinis apribojimas, kuris turi būti, nes visi privalome laikytis tam tikrų aplinkosauginių reikalavimų, tie miškai – daugiau nei 80 proc. – gali būti išplyninti ir jie pasmerkti išplyninti“, – tikino aktyvistė.

Asociacija „Gyvo Žalio“ vadovės Monikos Peldavičiūtės teigimu, ministerijos siūlymuose labiausiai pasigendama griežto plynų kirtimų ribojimo.

„Plyni kirtimai bus tik sumažinti. (…) O saugomose teritorijoje net kai kuri išliks kaip praktika plyni kirtimai, nacionaliniuose, regioniniuose parkuose taip pat bus galimi plyni kirtimai. (…) Didelių pokyčių miškuose nėra ir saugomos teritorijos vis dar lieka naudojamos ūkiniams tikslams“, – tikino aktyvistė.

Anot L. Paškevičiūtės, didžiąją dalį šalies miškų įtraukus į kirtimų normos skaičiavimus, brandos (80 ar 100 metų) sulaukusius miškus ir toliau būtų leidžiama kirsti plynai.

„Mes neturime pakeitimų – turime tik sakymą, kad Vyriausybės programa įgyvendinima, bet iš tiesų einama didesniu atlaisvinimo keliu. (…) Situacija su Miškų įstatymu iš esmės nesikeičia“, – kritikavo L. Paškevičiūtė.

„Mūsų valstybinių miškų valdytojas su miškais elgiasi taip pat tartum būtų mediena suinteresuotas privatus savininkas“, – akcentavo ji.

Pasak L. Paškevičiūtės, imtis ambicingesnės miškų apsaugos ragina kreipimąsi pasirašę 20 tūkst, gyventojų, todėl aktyvistai ketina toliau siūlymus teikti Seimui, kad „Lietuvos miškai būtų skirti ne lentoms“.

Pirmasis Miškų įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas praėjusių metų vasarą, tačiau šiemet ministerija parengė išvadą, kuri atitiktų naujos Vyriausybės programą.

Perskirsčius miškų kategorijas, siūloma mažinti leistinų kirtimų plotus

Ministerija siūlo perskirstyti dabartines I-IV miškų kategorijas – didžioji dalis nacionalinių parkų, draustinių miškų būtų priskirti II kategorijai, kitaip tariant – taptų rekreaciniais miškais, kuriuose būtų ribojami kirtimai.

Anot ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Aurimo Saladžiaus, į II kategoriją taip pat keliami priemiesčių miškai – jiems rekreacinių miškų režimas būtų nustatytas ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo miestų ribos.  

Labiausiai saugomai I miškų kategorijai būtų priskirtos ir draustinių dalys, visose miškų kategorijose būtų sudaryta galimybė steigti privačias saugomas vietoves. 

Nepriklausomai nuo miškų grupės, iš esmės griežtesni kirtimų apribojimai galiotų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose ir biosferos rezervatuose. 

Anot P. Poderskio, siūlymai apima tiek valstybinių, tiek privačių miškų plotus. 

Pastarųjų savininkams, apribojus plynus kirtimus jų valdomuose miškų plotuose, numatytos apie 50 mln. eurų sumos kompensacijos iki 2037 metų.

„Privačių miškų savininkai tam tikrose teritorijoje turės didesnius apribojimus savo ūkinei veiklai – tai reiškia, kad kirtimai negalės būti atliekami tokie, kokie iki šiol buvo, pavyzdžiui, plyni. Kitokie kirtimai, išimant medieną, nedarant plyno kirtimo, bus galimi, ir taip mes atliepiame Vyriausybės nuostatas dėl tvaraus ūkininkavimo“, – tikino ministras.

Peržiūrėjus kategorijas, I-osios miškų plotas išliktų nepakitęs ir siektų 27,6 tūkst. hektarų. 

II kategorijos miškų plotas padidėtų 125,5 tūkst. hektarų, o III ir IV grupės miškų, kuriems taikoma mažiausiai apribojimų, plotai sumažėtų atitinkamai 41,6 tūkst. ir 83,9 tūkst. hektarų. 

I kategorijos miškuose būtų draudžiami visi kirtimai, išskyrus specialiuosius. 

II-ojoje būtų draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, leidžiant tik nedidelio masto – iki 0,1 ha grupinius atrankinius ir iki 0,3 ha grupinius atvejinius kirtimus, dabar draudžiant tik plynuosius pagrindinius kirtimus. 

III kategorijos miškuose būtų ribojami dideli plynieji pagrindiniai kirtimai – būtų leidžiama kirsti tik iki 1,5 ha dydžio biržes, dabar leidžiant iki 5 ha.

Tiesa, aplinkosaugininkai kritikuoja, kad šiuo metu 75 proc. plynų kirtimų vykdoma būtent 1,5 ha dydžio plotuose.

IV kategorijos miškuose plynųjų kirtimų plotą siūloma mažinti nuo 8 iki 4 ha.

Ministerijos teigimu, praplėtus I  ir II kategorijos miškų plotus, ateityje jie gali dar padidėti.