Grupė Lietuvos piliečių iškėlė idėją, kad Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą (apie 1350-1430 m.) derėtų paskelbti karaliumi, ir šiuo klausimu kreipėsi į Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisiją.
2030-aisiais sukanka lygiai 600 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, todėl Seimas tuos metus skelbia Vytauto Didžiojo metais.
Visgi nuspręsta, jog ne Seimo kompetencija suteikinėti karalių titulus ir keisti istoriją. Nes Vytautas Didysis taip ir nebuvo karūnuotas karaliumi. Kad nereikia perrašinėti istorijos, akcentavo ir istorikas Tomas Baranauskas.
1930-ieji buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos iniciatyva. Taip siekta suvienyti Lietuvos visuomenę.
Minint šią datą, Kaune buvo pastatytas modernizmo architektūros Centrinio pašto pastatas, Vytauto Didžiojo vardas buvo suteiktas Lietuvos universitetui, dar tik būsimam, 1930-aisiais pradėtam statyti Karo muziejui. Laikinojoje sostinėje iškilo ir skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo paminklas, šiuo metu stovintis Laisvės alėjoje.
1930-aisiais Lietuvoje Vytautui Didžiajam iš viso buvo pastatytos 25 skulptūros ir dar dvi - Lenkijoje. Palyginus su dabartimi, Trakuose techninis Vytauto paminklo projektas jau derinamas apie 15 metų.
2030-aisiais planuojama pastatyti Vytauto Didžiojo skulptūrą Vilniuje. Gal net Lukiškių aikštėje. Tiesa, 2030-aisiais sueis 40 metų, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė, todėl bus siekiama pagerbti ir Kovo 11-osios akto reikšmę. Tad proginių renginių bus daug. Tačiau tikėtina, jog vis vien garsiausiai nuskambės Vytauto Didžiojo vardas. Nes, anot Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus, didesnės Lietuvos kaip prie Vytauto Didžiojo nebuvo. 1429 m. Lucko suvažiavimas pasiūlė Vytautą vainikuoti karaliumi, tačiau šiam kunigaikščiui nebuvo lemta juo tapti, nes po metų numirė. Tad Lietuva turėjo tik karalių Mindaugą ir 1918-aisiais Lietuvos Tarybos išrinktą, karaliumi Mindaugu II tapusį Vokietijos grafą Vilhelmą fon Urachą, formaliai karaliavusį tik kiek daugiau nei tris mėnesius.
Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Tomas Baranauskas abejoja, ar verta kištis į istoriją ir pavadinti Lietuvos didįjį kunigaikštį karaliumi.
„Na, vieno Vytauto prezidentu paskelbti nepavyko, tai dabar kažkas tikisi kitą Vytautą karaliumi paskelbti!, - nusijuokė T.Baranauskas. - O jei rimtai, tai aš manau, kad istorijos neperrašysi. Kokia ji buvo, tokia ir yra. Aš manau, kad tai beprasmiška, nieko neduoda, net ir istorijos geriau pažinti nepadeda. Juo labiau kad istorija perdirbinėjama, o ją reikia gerbti tokią, kokia ji yra".
- Gal kažkam atrodo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis - per menkas titulas? Matyt, taip galvojo ir Vytautas Didysis. Bet kodėl dabar kažkam reikia Vytautą paversti karaliumi? Net juokinga, jog demokratinėje Lietuvos respublikoje kažkas XXI amžiuje užsimanė karalių!
- Jis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas, iš esmės buvo pakankamai reikšmingas, bet Vytautas save lygino su Lenkija ir norėjo tokio titulo, kuris būtų tokio paties lygio kaip Lenkijos karaliaus, bet Vytautui tai nepavyko. Jis užsiėmė tuo reikalu, bandė tapti Lietuvos karaliumi, bet nespėjo, nes gana greitai numirė.
- O kodėl tiek ilgai delsė? Juk po Žalgirio mūšio dar pragyveno 20 metų!
- Matote, toks dalykas, Lietuvos karaliaus titulas vedė į konfliktą su Lenkija, o Vytautui daug laiko tokio konflikto nereikėjo, nes turėjo neišspręstų problemų. Visų pirma, po sėkmingo Žalgirio mūšio, įvykusio 1410 m. liepos 15-ąją, vis vien dar buvo neišspręstų problemų su vokiečių ordinu iki tol, kol 1422 m. buvo pasirašyta Melno taikos sutartis. O paskui dar kelis metus buvo kovos su Aukso ordos likučiais, Rusijos kunigaikštystėmis - Novgorode, Pskove, Pereslavlyje, Riazanėje. 1427 m. Vytautui teko apginti savo nepilnamečio anūko Vasilijaus II Tamsiojo (1415-1462) teises į Maskvos didžiojo kunigaikščio sostą. (Vasilijaus II Tamsiojo tėvas, Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus I (1389-1425) buvo vedęs Vytauto dukterį Sofiją Vytautaitę (1371-1453), tapusią Maskvos didžiąją kunigaikštiene, o jos vyrui mirus, prasidėjo kovos dėl Maskvos valdžios, - red. past.).
- Kai kas Lietuvoje tvirtina, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas Europoje taip pat buvo tituluojamas karaliumi...
- Gediminas, skirtingai nuo Vytauto, net nesiekė karaliaus titulo. Kartais sakoma, kad Gediminas buvo laikomas karaliumi, nes į jį kreipdavosi lotyniškai „Rex". Šis žodis yra nuo lotyniško žodžio „regnare", kuris reiškia „valdyti", „būti valdovu". Tad žodis „Rex" reiškia ne karalių, bet valdovą bendrąja, lotyniškąja prasme. O žodis „kunigaikštis" turi bendrą šaknį su dabartinės vokiečių kalbos žodžiu „kioning". Viduramžiais šis vardas turėjo labai platų prasmių lauką. Nuo to, ką mes dabar vadiname kunigaikščiais, iki to, ką mes dabar vadiname karaliais. Visą tą prasmių spektrą apima. Bet kalbant apie konkrečias užmačias Vytautą paskelbti karaliumi, tai to nepavyko pasiekti jam gyvam esant, todėl kažin, ar istoriškai tikslinga siekti tai padaryti dabar. Galbūt toks noras ir yra, bet ar tikslinga?
- Kodėl būtent Vytautas, o ne kiti Lietuvos didieji kunigaikščiai - Švitrigaila, Kęstutis, Algirdas ar Vytenis - yra vadinamas Didžiuoju?
- Jeigu kalbame apie Lietuvos valstybę, tai ji teritoriniu požiūriu buvo pati didžiausia būtent Vytauto laikais. Jis taip pat išsprendė problemą su vokiečių ordinu laimėdamas Žalgirio mūšį. Tikrai yra už ką Vytautą vertinti ir vadinti Didžiuoju.
- Ko gero, tai buvo ir vienas sukčiausių valdovų. Tai pas kryžiuočius perbėgdavo, tai Žemaitiją vokiečių ordinui atiduodavo...
- Valdovams reikia kartais tokių priemonių imtis. Jis sėkmingai veikė užsienio politikoje - kryžiuočius apgavo, nes jie buvo Lietuvos priešai. Tokia priemonė - apgauti priešą - buvo sėkminga užsienio politikos priemonė. Juk reikėjo kažkaip tą problemą išspręsti, nes apie 200 metų vyko kovos su vokiečių ordinais. Istorija yra tai, kas buvo, o ne tai, kad galima dabar kažką keisti naujiems tikslams. Juolab suteikti karaliaus titulą Vytautui, nors jis pats to kadaise siekė, bet nepasiekė. Yra ir iniciatyva visus Lietuvos valdovus paskelbti karaliais - ir tuos, kurie buvo iki Vytauto.
- Tačiau būtent Vytautas Didysis išgarsino savo vardą. Vytauto slapyvardžiu pasivadino Lietuvos pokario partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas Jonas Žemaitis. Ir dabar Lietuvoje Vytauto vardas yra vienas populiariausių. Ypač vyresnėje kartoje. Statistikos duomenimis, 1999 m. Vytauto vardas buvo suteiktas 92 naujagimiams, 2010 m. - 72, o pernai - 30 vaikų.
- Tų Vytautų pas mus yra labai daug, o ypač jų daug atsirado 1930 metais, paskelbtais Vytauto Didžiojo metais, nes tada suėjo 500 metų po Vytauto mirties. Tais metais daug naujagimių berniukų buvo pavadinti Vytauto vardu. Tame tarpe - ir būsimas rašytojas Vytautas Petkevičius. Turbūt Lietuvoje tai labiausiai paplitęs ne krikščioniškos, bet pagoniškos kilmės vardas.