1 nuotr.Likus mažiau nei savaitei iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad gyventojams tam specialiai ruoštis nereikia. Vis dėlto, anot jo, dėmesį reikėtų atkreipti į galimus dezinformacijos atvejus, skelbia žiniasklaida.
„Energijos vartotojams specialiai ruoštis nereikia. Pasiruošė mūsų perdavimo sistemos operatorius. Elektros energijos tiekimas bus užtikrintas tiek sinchronizacijos metu, tiek izoliuoto darbo metu. Ką galbūt reikėtų turėti omenyje, tai galimos dezinformacijos atakos, kampanijos“, – portale cituojamas Ž. Vaičiūnas.
„Tai gyventojai turėtų įvertinti ir nepasikliauti pranešimais, kur gali būti sukčiavimo atvejų“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, dezinformaciniai pranešimai gali būti įvairaus turinio, susiję su naujos sistemos nepatikimumu ar neva didesnėmis elektros kainomis.
„Pranešimai iš kitų šalių: ar tai elektra pabrangusi, ar, sakykime, naujos sistemos nepatikimumas – tai tokių žinučių gali būti, bet pati Lietuvos ir Baltijos šalių elektros energetikos sistema stabili, sinchronizacijai yra pasiruošta. Grėsmių nematome“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Dabar Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.
BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.
Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.
Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.
Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.
