Žmonės dairosi mažesnio ploto būstų

Būstų vis dažniau ieško nesusituokusios poros

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi tendenciją, kad Lietuvos gyventojai ieškodami būsto prioritetą teikia kvartalinei statybai. Sutvarkyta aplinka, graži kaimynystė laikoma gyvenamosios vietos pranašumu. Pasak „Inreal" Pardavimų ir tarpininkavimo departamento vadovės Ievos ŠIKŠNYTĖS-BRAZIENĖS, pastebima ir kita tendencija - būstus įsigyja nesusituokusios poros.

„Anksčiau tai nutikdavo labai retai. Kodėl taip vyksta? Manyčiau, kad dėl moterų darbo užmokesčio augimo. Abi poros pusės turi galimybę tapti lygiaverčiais bendrasavininkais.

Kalbant apie būstus, kuriuos renkasi tiek susituokusios, tiek nesusituokusios poros, tai populiariausi yra apie 40 kv.m dviejų kambarių butai arba nedidelio ploto, iki 59 kv.m, trijų kambarių butai", - sakė ji. Ekspertės teigimu, mažesni nei 40 kv. m ploto butai labiau domina investuotojus į nuomą. Šiam pirkėjų segmentui jie yra patrauklesni ir dėl vertės augimo, geresnės grąžos, ir dėl nuomininkų poreikių bei galimybių.

„Vaikų turinčios šeimos renkasi didesnio ploto būstus. Matome, kad bent jau Vilniaus miesto gyventojų galimybės auga. Žmonės renkasi ir 70, 80 kv. m, ir didesnius būstus. Šiai auditorijai ypač aktualios tampa pridėtinės būsto vertės - terasa, gražūs vaizdai pro langus", - aiškino I.Šikšnytė-Brazienė ir pridūrė, kad tobulas variantas būtų miesto centro infrastruktūra gamtoje, tačiau tokių būstų yra labai mažai, ir jie labai brangūs. Todėl žmonės turi savo prioritetų sąrašą, kiekvienas individualiai sprendžia, kas konkrečiu gyvenimo etapu ar apskritai, pagal gyvenimo vertybes, yra svarbiausia.

„Šeimos su vaikais dažniau renkasi gerą infrastruktūrą, vietą, kur arti mokyklos, darželiai, prekybos centrai. Užauginę vaikus žmonės paprastai ieško namų ramesnėse vietose, arčiau gamtos. Jaunos poros anksčiau rinkdavosi miesto centrą, tačiau šiuo metu stebime daug jaunų žmonių, kurie renkasi gamtos artumą", - aiškino pašnekovė.

Pasiūla pakankama

„Inreal" investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus KVAINICKAS teigė, kad būstų kainos rinkoje reikšmingai nesikeitė.

„Per pastaruosius keletą metų buvo naujų reikalavimų būsto plėtrai, taigi kalbant apie statybos leidimus, kurie išduoti vėliau, tai taip, čia būstai brangesni, nes dėl naujų reikalavimų didėjo plėtros sąnaudos.

Lyginant su 2019 metais, vystytojams nėra poreikio išiminėti naujus statybos leidimus, nes pasiūloje yra pakankamai būsto, ir kam šaldyti pinigus investuojant į naujus projektus, jei dar nebaigei senų? - kalbėjo jis. - Pirminę rinką sąlyginai galime suskaidyti į du segmentus - tie būstai, kurie jau parduodami, ir tie būstai, kurie jau paruošti pardavimui, bet nepradėta projektų plėtra. Jiems yra gauti statybos leidimai, bet jų pardavimai prasidės tada, kai atsiras poreikis naujam būstui."

Interviu su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi GEDVILU:

- Šiuo metu populiarėja nedidelio ploto būstai, žmonės vis mieliau renkasi kotedžus.

- Viską lemia rinka, jeigu rinkoje yra pirkimas tokio būsto, tai automatiškai vystytojai prisitaiko prie to, kas perka. Teisės aktai reglamentuoja higienos normas, bet rinkos dalyviai išradingi ir jie paprasčiausiai, jei mato, kad perka tokį būstą, tai atitinkamai ir stato.

2022 metais būsto kvadratūra buvo pradėjusi didėti, bet metus jau sėdime tokioje duobėje, kad sustojo nekilnojamojo turto pirkimo sandoriai. Matome, rinkoje statybos leidimų skaičius drastiškai sumažėjo.

- Kodėl sustojo statybos?

- Žmonės, jei negali įpirkti didesnio būsto, perka mažą. O vystytojai, kiek turi apyvartinių lėšų, tokius būstus ir stato. Statybos sustojo, nes pradėjo brangti finansiniai ištekliai, paskolos pabrango, kitas dalykas - bankai pradėjo vertinti rizikas. Nustojo vystytojams taip lengvai dalyti paskolas, patys vystytojai pasidarė atsargesni, tokių brangių paskolų bijo prisiimti. Ir pirkėjai neima paskolų, nes nuosavo įnašo dalis perkant būstą padidėjo.

Dar pasikeitė teisinis reguliavimas dėl statybos leidimų išdavimo. Tai irgi turėjo įtakos būsto rinkai. Matome, kad mažos įmonės, kurios privatininkams statydavo individualius namus, irgi užstrigusios. Visi pradėjo orientuotis į 80 kv. m būstą, kur statybos leidimas supaprastintas. Masiškai tokius pradėjo kepti.

Statybos leidimų išdavimo procesą reikia skaitmenizuoti, tada vystytojai mažiau gaištų laiko, kad gautų statybos leidimą. Šiuo metu tai misija sunkiai įmanoma. Ypač savivaldybių struktūros turėtų peržiūrėti savo procesus. Negali žmonėms būti tokių slenksčių, kurių jie negali įveikti. Dabartinė situacija gali paskatinti ir nelegalių statybų, nes žmogus laukia laukia, ir puola be leidimo statyti, paskui turi problemų.

- Lietuviai nuo seno pratę turėti savo būstą, nuomotis ilgą laiką mes nepratę, kaip kokie vokiečiai. Kokias čia tendencijas matote?

- Emigracija Lietuvai buvo skaudi, nes praradome daug piliečių, bet darbas užsienyje lėmė ir daugiau patyrimo, žinių ir kitokių tradicijų. Pradėjome daugiau keliauti, pasitikėti, kad galime gyventi nuomojamame būste. Rinkoje atsirado ilgalaikė nuoma, finansinis raštingumas.

Lietuvių tauta, išgyvenusi daug išbandymų, ir valstybingumas buvo atkurtas su istoriniais tragiškais dalykais, mes patyrėme ir trėmimus, ir turto nacionalizaciją... Daug Lietuvos piliečių gyveno žinybiniuose butuose sovietmečiu. Ir buvo kooperatiniai butai, juos labiau prižiūrėdavo. Ir šiandien tokių daugiabučių būklė geresnė. O žinybiniai, kaip sakau, „nudrožti", „nuamortizuoti", jų kokybė tikrai bloga. Ta piliečių patirtis nuo sovietmečio skatina nesaugumo jausmą. Žmonės netiki, kad būsto savininkas jų neiškraustys, nebus pamintos žmogaus teisės. Yra ir negatyvių dalykų. Žmonės, nenorėdami patirti streso, stegiasi savo būstą turėti.

Paklauskite emigrantų, ką jie išvažiavę iš uždirbtų ir sutaupytų pinigų nori pirkti? Dauguma nori būsto Lietuvoje. Jeigu valdžia būtų įžvalgesnė, šiandien nereikėtų fokusuotis nei į migracijos problematiką, kai mes iš trečiųjų šalių piliečius įsivežame. Reikia fokusuotis į būsto prieinamumą, jeigu jaunas žmogus galėtų lengviau įsigyti būstą, tai gal mūsų emigrantai grįžtų čia ir ieškotų čia darbų. Ir nereikėtų mums piliečių iš trečiųjų šalių.

- Daug kalbama apie senus daugiabučius, kokia jų ateitis?

- Klausimas, ką daryti su jais... Mūsų asociacijos bendruomenė pardėjo dirbti prie vieno svarbaus dokumento, tai statinių priežiūros standarto. Daugiau remiamės užsienio praktika, kas yra Vakaruose, Skandinavijos valstybėse, yra suburta komanda, ir Aplinkos ministrijos specialistus kviečiame prisijungti, kad sukurtume dokumentą, kuris apibrėžtų, kaip turėtų būti prižiūrimi statiniai, kas turėtų būti padaryta, kad būtų sumažintos rizikos.

Šiandien daug statinių yra avarinės būklės.

Statinių priežiūros standartas galėtų būti dokumentas, kuriuo remiantis mes galėtume tvarkyti statinius, gauti banko finansavimą, kad draudimo kompanijos galėtų jais remtis, kad keičiantis savininkams galėtų naujas savininkas pas notarą visą informaciją apie perkamą turtą gauti.

Tiesa, žmonės čia dirba visuomeniniais pagrindais, o tokiems konceptualiems dalykams turi būti skirtas finansavimas, nes tai yra viešasis interesas. Aplinkos ministerija geranoriškai pagal savo galimybes skiria konsultacijas, medžiagas, standartus. Bet kai reikia išsitraukti tarptautinius standartus, visi tie dokumentai yra mokami.