Žmonės nori švęsti, o ne prakaituoti virtuvėje

Populiariausios vieno kąsnio užkandėlės

Restorano „Diona", įsikūrusio Vilniuje, direktorė Violeta LEVANDOVSKAJA „Vakaro žinioms" pasakojo, kad naujausia banga - vieno kąsnio užkandėlės važiuojant pramogauti į sodybas ar tiesiog laukiant svečių namie.

„Tokios užklandėlės labai populiarėja. Penktadieniais, šeštadieniais plušame nuo 5 val. ryto jas darydami. Kadais banketus ruošdavau ir man sesuo sakydavo: kodėl tu nedarai vieno kąsnio užkandėlių? Atsakydavau: ai, terliotis nenoriu. O dabar tokia banga! Mes jau ketverius metus užkandėles aktyviai gaminame, gegužė-birželis užversti užsakymais. Labai daug užkandėlių užsakinėja vadinamieji šampano staliukai, nes vestuvių laikas dabar", - teigė 20 metų restoranų versle besisukanti pašnekovė.

Pasak Violetos, jų restorane klientai dažniausiai švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, rengiamos Pirmosios Komunijos, Krikštynų šventės. Dažniausiai užsakoma 30-40 žmonių grupei. Taip pat tarp šeimų populiarėja maisto užsakymas savo šventėms, kad nereikėtų gaminti namie ir paskui išmesti maisto.

Ar užteks valgyt?

Amžinas klientų klausimas užsakant šventę restorane: ar užteks valgyt? Minėto restorano vadovė tikino, kad žmonių norai nėra labai išskirtiniai, paprastai visada pageidaujama karšto patiekalo, užkandėlių, vyresnės kartos atstovai labiau nori maisto, kuris primintų naminį, kad ir farširuotos žuvies, o jaunesni labiau nori įmantrių užkandėlių, veganiškų ar vegetariškų patiekalų.

„Bent jau pas mus iš patiekalų labai mėgstami baklažanai, vištiena „Nuggets", taip pat krevečių salotos indeliuose, - vardijo Violeta. - Žmonėms svarbu ne tik maistas, o viskas, ypač kai planuoja šventes. Pamenu, viena moteris prieš pusmetį rezervavo vietą savo jubiliejui, ir paskui kas kelias savaites vis atvažinėdavo tartis. Labai atsakingai rinkosi spalvas, balionus. Buvo patenkinta. Svarbu ir bendravimas su žmonėmis, ne tik maistas."

Didžiausios puotos per Pirmąją Komuniją

Sostinės „Villa Alicante" vadovė Laura Gribačiauskienė pasidalijo patirtimi, jog pas juos dažniausiai žmonės renkasi švęsti Pirmąją Komuniją ir Krikštynas. „Mane, sakyčiau, net stebina, kad labai dideles Pirmosios Komunijos šventes dabar žmonės rengia. Pas mus dažni klientai yra lenkai, jiems Pirmoji Komunija yra labai didelis įvykis", - sakė Laura ir pridūrė, jog šiaip žmonės renkasi švęsti įvairiai, vieni visai be alkoholio, kiti - atvirkščiai. Lietuviams nėra svarbu labai gausus stalas, svarbiau, kaip jis papuoštas. O štai lenkų tautybės žmonėms stalas turi būti gausus.

„Lenkai labai bijo, kad nebūtų tuščias stalas. Čia pagrindinis reikalavimas. Jeigu bus laisva vieta ant stalo - bus blogai. Turi būtinai būti silkės, žuvies, vyniotinių, salotų, kiaulienos, vištienos karšti patiekalai. Pastebime, kad daugėja žmonių, kurie nevalgo mėsos ir žuvies, tai jiems irgi atskiri patiekalai. Dažniausiai šventė pas mus užsakoma 20-čiai asmenų", - teigė „Villa Alicante" vadovė.

Tiesa, pasak pokalbininkės, mažėja gedulingų pietų užsakymų, matyt, čia žmonės taupo. Dažniausiai ateina tik šeimos nariai, užsisako po patiekalą ir viskas. Nebepopuliaru jau ir vadinamieji keturnedėliai.

Pasak L.Gribačiauskienės, niekas šiais laikais nebenori apsikrauti, nori tiesiog užsisakyti, susimokėti ir atšvęsti. Rezervuojasi dažniausiai klientai iš anksto prieš du tris mėnesius, bet yra ir paskutinės minutės žmonių. „Turime galimybę šventes rengti lauke. Žmonės, kurie pavargę nuo miesto, atlekia pas mus pasisėdėti gamtos apsuptyje", - sakė ji.

Komentuoja etnologas Jonas VAIŠKŪNAS:

Puotas atnešė dvaras, čia ir išorė tapo svarbu, drabužiai, grimas, skonis, prašmatnumas, prabanga, t.y. visai ne tai, kad rūpėjo žmogui, gyvenančiam gamtoje ir valgančiam tam, kad tęstųsi gyvybė. Ir jo ūkis gyvuotų.

Anksčiau valgymas visada buvo ritualinis reikalas, tuos papročius - ritualinį valgymo atspalvį - gerai išlaikė Kūčios. Kuo skiriasi kasdienis valgymas? Valgome, kad nenumirtume kūniškai, o puotos būdavo jau proginiai dalykai. Tokia puota būdavo aukojimas, kai valgoma kartu su nematomais protėviais. Ir valgoma būdavo ne kad žmonės prisivalgytų, jie ragaudavo maistą galvodami apie tuos, su kuriais valgo.

Žmonės dabar užsako maistą restoranuose, tokiai puotai jau nėra religinio atspalvio. Tai yra pramoga. Religiniai valgymai, kalendorinių švenčių puotavimai galiausiai baigdavosi džiugiais šokiais ir valgymu, kad skanu ir puiku prisivalgyt, bet pati pradžia ir pati prasmė būdavo ritualinis dalykas.

Dabar niveliuojasi papročiai, nes pasaulėžiūrinis dėmuo, kuris vertė švęsti pagal papročius, dingsta. Lieka tik pramoginis turinys. Čia nei apgailestauti, nei stebėtis negalime, nes keičiasi pasaulėžiūra. Gal keista dabar būtų, kad kadais buvo kitaip. Kad žmonių gyvenime dar daug vietos užimdavo anapusybė, dvasiniai dalykai...

Anksčiau žmonės valgydavo ne dėl to, kad skanu, o todėl, kad skalsu. Jeigu skalsu, vadinasi, tu paragavai, ir jau nebenori. Šiuolaikinis žmogus ilgai nori jausti skonį, valgyti ir mėgautis. Anksčiau žmonės kai valgydavo, galvodavo apie maistą, kad jo būtų ir kitais metais, už tai atsakingas ne vien žmogus, bet ir orai, dievai, protėvių vėlės, kad užderėtų viskas. Todėl būdavo atliekami ritualiniai veiksmai. Dabar žmogus tiki ekonomika, kad visko yra daug, žmogus sugrįžta į tam tikrą kultūrinį elgesį su maistu tada, kai kalbama apie tvarumą, sveiką maistą.