Žmonės prekybos centruose neranda bulvių. Kas dabar atsitiko?

Į „Vakaro žinių" redakciją rugpjūčio 11 dieną kreipėsi vilnietė, kuri pasakojo dvi dienas negalėjusi įsigyti bulvių nei „Maximoje", nei „Lidl". „Sekmadienį ėjau kelis kartus Naujojoje Vilnioje į skirtingas parduotuves pirkti, ir neradau. Kaimynė pasakojo, jog ir kituose prekybos tinkluose panaši situacija. Kas nutiko?" - klausė moteris.

Pasak „Maximos" atstovo ryšiams su žiniasklaida Tito Atraškevičiaus, bulvių paklausa savaitgalį Naujojoje Vilnioje buvo didesnė nei atvežti suplanuoti kiekiai. Be to, praėjusią savaitę lietuviškoms bulvėms buvo 50 proc. nuolaida (49 ct/kg).

„Lidl" Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis tikino, kad tik retkarčiais gali parduotuvėje pritrūkti tam tikrų daržovių.

„Iki" Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė tikino, kad kaip tik praėjusį penktadienį „Clever" bulves buvo galima įsigyti vos už 45 ct/kg. „Gali būti, kad tam tikrose parduotuvėse bulvės buvo tiesiog iššluotos, o lentynos turėjo palaukti papildymo", - teigė ji.

O štai „Norfos" atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad jokios bulvių stygiaus problemos pastaruoju metu „Norfoje" nebuvo.

„Rimi Lietuva" marketingo specialistė Goda Rudzenskaitė informavo, kad bendro bulvių trūkumo tinkle nebuvo - pristatymai vykdomi 100 proc. „Jei tam tikroje parduotuvėje trumpam nebuvo konkrečios bulvių rūšies, tai galėjo nutikti dėl vietoje išpirktų atsargų prieš naują tiekimą", - kalbėjo ji.

Šiais metais bulvių augintojams iššūkių pažėrė šaltas pavasaris ir kritulių gausa. Kooperatinės bendrovės „Bulvių namai" direktorius Remigijus GRUMČIUS „Vakaro žinioms" pasakojo, kad klimatinės sąlygos kiekvienais metais darosi aktualesnės. „Kadangi esame kooperatyvas, vienijantis 8 ūkius skirtingose Lietuvos vietose, tai yra apsemto bulvių derliaus, jis sunykęs. Bulviakasis tik priešaky, kaip pavyks įvažiuoti į laukus ir nuimti derlių, pamatysime", - dėstė pašnekovas.

Pastarieji keleri metai buvo sausi, taigi ūkininkai investavo į laistymo sistemas, o dėl drėgmės, pasak R.Grumčiaus, nelabai ką išgalvosi.

Paklaustas, ar yra problema dėl bulvių tiekimo prekybos tinklams, jis tvirtino, jog problema gali būti logistikos, bet ne ūkininkų. „Mes stengiamės įvykdyti visus užsakymus, kuriuos gauname iš prekybos tinklų. Mes turime kelis ūkius, tai vieną dieną gali vežti iš ten, kur sausiau, ir palaukti vežimo iš ten, kur šlapiau", - teigė jis ir pridūrė, jog jų kooperatyvas daugiausia bulves realizuoja vidaus rinkoje, o eksportas priklauso nuo to, kur tam tikrais metais būna bulvių poreikis. Pernai pagrindinė bulvių eksporto kryptis buvo Ukraina ir Moldova. „Prieš tai veždavome į Vengriją, Bulgariją, net į Lenkiją kadais buvo poreikis", - šypsojosi jis.

Bulvių augintojai pastebi, kad į Lietuvą dabar labai veržiasi importinės bulvės, nes Europa pasididino jų auginimo plotus.

„Esant drėgniems orams visi skuba nukasti, bulvės negali stovėti, reikia realizuoti, - kalbėjo KB „Bulvių namai" direktorius. - Dempinguojamos kainos, tokie pagrindiniai iššūkiai. Čia Lenkija. Kai pasiskaičiuoji, kiek kainuoja išauginti kilogramą bulvių... Tai atsiliekama nuo savikainos. Lietuviai mėgsta lietuviškas bulves, bet, žinote, ir lenkiškos bulvės gali tapti lietuviškomis... (juokiasi)."

Visi regionai paveikti

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė „Vakaro žinioms" teigė, kad kadangi pavasaris šalyje buvo šaltas ir vėlyvas, o vasara lietinga, drėgna, bulvių derlius nedžiugina ne tik kokybe, bet ir kiekybe. „Liūtys praėjusios kone visoje šalyje, visi regionai paveikti. Kaimyninėse šalyse panaši situacija. Bulvės nemėgsta didelės drėgmės.

Kol kas sunku komentuoti, kaip bus dėl realizacijos, paklausos, juo labiau kad esant drėgmei bulvės sunkiau išsilaiko, dėl to dalis ūkių turės produkciją greitai realizuoti, - sakė ji. - Šiuo metu gali būti bulvių stygius ir prekybos tinkluose, nes po didesnių liūčių ūkininkams sunku patekti į laukus, nusiimti derlių." Vis dėlto, jei rugpjūčio pabaigoje, rugsėjį oro sąlygos bus palankios, bus ir kokybiškų bulvių.

„Bendrai daržovių plotų deklaruota 10 640 ha, padidėjimas yra 1844 ha, ir tas padidėjimas iš esmės yra dėl moliūgų, cukinijų, aguročių - tai kelia klausimą dėl realios produkcijos realizacijos. Tai yra tiesiog fiktyvūs augintojai, kurie augina dėl išmokų", - dėstė I.Lukoševičienė.