Žmonės savo namus ketina ginti šakėmis

Į „Vakaro žinias" kreipėsi Lentvario gyventoja Audronė, kuri visai netikėtai gavo laišką iš Susisiekimo ministerijos su žinia, kad greitai gali netekti savo būsto, kuriame gyvena jau penkiolika metų: „Informuojame, kad Jūsų valdomi arba naudojami statiniai (tame tarpe ir visi pastatai ir inžineriniai statiniai) patenka į „Rail Baltica" projekto teritoriją ir yra numatytas šių statinių (jų dalies) paėmimas visuomenės poreikiams (išpirkimas) Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka".

Iš streso negali miegoti

Gavusi tokį dokumentą, Audronė liko šokiruota. Moteris sako tuojau pat skambinusi nurodytais kontaktais, tačiau aiškiau nepasidarė. „Mane bandė raminti, kad dabar nepergyventume, nes praeis dar nemažai laiko, kol viskas įvyks. Bet aš jau šiandien iš streso negaliu nei valgyti, nei miegoti. Esu dirbantis žmogus, negaliu gyventi tokioje įtampoje", - sako Audronė.

Kai prieš penkiolika metų pirko šį kiek daugiau kaip 40 kv. m butą, Audronė už jį mokėjo 22 tūkst. litų. Moteris investavo pinigus, atnaujino būtą, pakeitė instaliacijas, įrengė signalizaciją, butą apdraudė. „Ministerijoje man sakė, kad mūsų būstus įvertins ekspertai. Kada ir kaip tai vyks - neaišku. Ministerijoje išgirdau, jog jeigu noriu, kad būsto vertė būtų nustatyta didesnė, reikėjo rinkti visus čekius, kai dariau buto remontus. Iš kur aš galėjau žinoti, kad po penkiolikos metų atsidursiu tokioje absurdiškoje situacijoje? Beje, viena kaimynė tokius čekius rinko. Bet dabar jie visi jau nublukę, tad iš jų dabar jokios naudos", - sakė Audronė.

Namus gins šakėmis

Moteris gyvena Lentvaryje, 1933 m. statybos pastate, kuris kadaise priklausė Tiškevičiams. Moteris sako, kad visada šis pastatas buvo saugomu kultūros objektu, o iš viso jame gyvena daugiau nei dešimt šeimų, kurios visos gali netekti namų. „Dalis kaimynų netiki, kad tai realūs planai. Nes niekas mūsų anksčiau apie tai neįspėjo, tiesiog atėjo šie laiškai ir tiek. Aš manau, kad privalome dalyvauti susitikimuose, gauti visus atsakymus, nes niekas taip paprastai savo namų atiduoti neketina. Jeigu reikės, ginsime su šakės. Arba turės griauti pastatą su mumis viduje. Manau, taip elgsis dauguma", - sako Audronė.

Moteris piktinasi, kad paprasti, skurdžiausiai gyvenantys žmonės gali likti apgauti valstybės: „Kur mes gyvensime? Suprasčiau, jeigu mums pasiūlytų analogišką gyvenamą vietą. Mano butas yra 45 kv. m, 3,5 m lubos, sienos storos. Namas yra prie geležinkelio ir kažkada Vilniuje buvo projektas, pagal kurį pastatytas mums namas persikelti. Bet gal per gerą pastatė, nes, kiek žinau, ten įsikūrė geležinkelių administracija. Geležinkelis yra tikra mafija.

Spėju, kad bus pasamdyti ekspertai, kurie siūlys kuo mažesnes kainas žmonėms. Tai yra nesąžininga. Žmonėms turi būti pasiūlyta normali kaina ir tinkamos sąlygos. Tai ne tik turtas, tai ir moralinė žala, nes žmonės kūrė savo namus, čia jų gyvenimas, prisiminimai. Todėl turi būti arba moralinė kompensacija, arba atitinkamai didesnė suma, kuri leistų žmogui nusipirkti gerą turtą. Kitaip žmonės liks apvogti ir dar iš savų namų išvaryti", - sakė Audronė. Ji sutiktų perleisti savo butą valstybei, jeigu jai priskaičiuota išpirkimo suma siektų bent 100 tūkst. eurų.

Moralinių kompensacijų negaus

„Vakaro žinios" kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kurios atstovai tikino, kad kiekvienas gyventojas, kurio nekilnojamasis turtas pateks į planuojamos „Rail Baltica" geležinkelio trasos teritoriją, už visuomenės poreikiams paimamą turtą gaus pinigines kompensacijas.

Paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, kompensacijos už gyvenamąjį pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais - atkuriamąja ir rinkos verte. Savininkui ar kitam naudotojui atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė. Vertė skaičiuos ministerijos pasamdytas nepriklausomas turto vertintojas. Tikslus išperkamo visuomenės poreikiams turto kiekis ir kompensacijų vertė atkarpoje Kaunas-Vilnius paaiškės pasibaigus teritorijų planavimo ir turto vertinimo procesams, t.y. ne anksčiau kaip 2026 m. pradžioje.

Ministerija tikina, kad moralinės kompensacijos savo namų netekusiems gyventojams išmokėti neprivalės: „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas numato, kad neturtinė žala nekilnojamojo turto savininkams nėra atlyginama."

O gyventojams nesutikus su siūloma kaina, ministerija kreipsis į teismą. „Mūsų ankstesnė patirtis, kuomet išpirkome žemę geležinkelio tiesimui ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos parodė, kad įmanoma rasti gyventojus tenkinančius sprendimus. Viliamės, kad ir šiuo atveju, intensyviai bendraudami su gyventojais, rasime individualius, kiekvieną gyventoją tenkinančius sprendimus", - tikina ministerija.

Beje, neseniai Konstituciniame Teisme buvo nagrinėta panaši situacija, kai žmogus, kurio būstas buvo paimtas valstybės poreikiams, prašė priteisti jam ir moralinę žalą. Tuomet KT išaiškino, kad Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinės žalos, neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau taip pat nustatė, kad įstatymas sudaro prielaidas už visuomenės poreikiams paimamą sklypą ir statinius kiekvienu atveju priimti individualų sprendimą dėl teisingo atlyginimo, įskaitant pagal tokio turto rinkos vertę apskaičiuotą atlygį bei jo savininko patirtus nuostolius, taip pat ir neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamų statinių reikšmės jų savininkui.

Informacija

Prieš kelias dienas pagaliau įvyko susitikimas, kuriame atsakingų institucijų atstovai turėjo atsakyti į visus gyventojų klausimus. Tačiau kaip „Vakaro žinioms" sakė Audronė, po susitikimo aiškumo nepadaugėjo. „Sužinojome tik tiek, kad būsto vertinimai bus padaryti iki 2027 m. Iki tol - gyvensime nežinioje. Nei kaip bus vertinama, nei kokios kainos bus pasiūlytos, nesužinojome. Supratau tik tiek, kad neturime pasirinkimo, būstus teks užleisti. Kažkodėl jaučiu, kad nieko neišsikovosime ir žmonės liks pagauti", - po susitikimo nusivylimo neslėpė Audronė.