Žurnalistinis tyrimas: paskolas buvusiai premjero įmonei teikė verslininko D.Vilčinsko bendrovė

Naujausio tyrimo duomenimis, įmonę „Sagerta“, vysčiusią ežerų dugnų topografijos aplikaciją „MyLakeMap“, G. Paluckas įsigijo 2013 m., buvo vienintelis jos akcininkas ir direktorius. 

Anot tyrimo, nors pirmus dvejus veiklos metus „Sagerta“ dirbo nuostolingai, iš akcininko gavo šimtatūkstantinių paskolų – vien 2013 m. paskola siekė 100 tūkst. eurų, ją grąžinti reikėjo iki 2015-ųjų.

Registrų centro duomenimis, abu pirmus veiklos metus vieninteliu įmonės akcininku buvo G. Paluckas, tačiau tuo metu teiktose interesų ir turto deklaracijose politikas nieko nenurodė apie „Sagertai“ suteiktas paskolas.

Registrų centro juridinių asmenų dalyvių duomenų bazė rodo, kad 2015 m. balandį, kai G. Paluckas tapo Vilniaus vicemeru, pasikeitė „Sagertos“ akcininkų struktūra – politikas sau pasiliko 25 proc. įmonės akcijų, o likusias perleido Vilniuje registruotai bendrovei „Uni Trading“ (45 proc.) bei dviem fiziniams asmenims (po 15 proc.)

Tačiau tą pačią balandžio dieną G. Palucko pasirašytas dokumentas nurodo, kad jis ir tuomet buvo vienintelis „Sagertos“ akcininkas, ir tik vėliau paaiškėjo, kad duomenis Registrų centrui apie pasikeitusią akcininkų struktūrą bendrovė pateikė tik 2017 m. sausį.

Pagal šią informaciją matoma, kad anksčiau minėtas akcininko paskolas „Sagertai“ teikė ne G. Paluckas, o įmonė „Uni Trading“ – 2013 m. paskolinusi 100 tūkst. litų, po metų paskolos suma išaugo iki 233 tūkst. litų ir toliau augo.

2017 m. Registrų centrui pateiktame akcininkų susirinkimo protokole matyti, kad su „Uni Trading“ susijęs verslininkas D. Vilčinskas – jis įvardijamas kaip įmonės atstovas ir akcininkų susirinkimo pirmininkas.

Tačiau D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu.

Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Nepaisant Registrų centro duomenų, D. Vilčinskas tvirtino, kad „Uni Trading“ buvo „Sagertos“ akcininke nuo pat pirmų veiklos savaičių, teigdamas, jog akcijų pirkimo pardavimo sutartys, įrodančios jo teiginius, tikėtina, per klaidą nebuvo registruotos.

Apie klaidą, dėl kurios „Sagertos“ akcininkų struktūroje nebuvo įmanoma pamatyti su D. Vilčinsku susijusios įmonės, tvirtino ir G. Paluckas.

„Sagerta“ bankrutavo 2023 m. – su 270 tūkst. eurų viršijančiomis skolomis, kurių didžioji dalis buvo negrąžintos. Tiesa, G. Paluckas įmonės akcijų jau neturėjo. 

Tačiau šiuo metu žlungančios „Sagertos“ kreditore buvo kita bendrovė „Ziga“, kurios akcininkas D. Vilčinskas.

Iš D. Vilčinsko vadovaujamos įmonės socialdemokratas įsigijo būstą

Tyrimo duomenimis, 2012 m. dabartinis socialdemokratų partijos pirmininkas iš verslininko D. Vilčinsko vadovaujamos įmonės „Verslo investicijų projektų centras“ taip pat įsigijo 127 kv. m. ploto apartamentus Verkių regioninio parko teritorijoje, Trinapolio gatvėje.

Nors oficialiai šis turtas G. Palucko vardu registruotas 2013 m. pabaigoje, o, Registrų centro „Sienai“ pateiktais duomenimis, sandorio vertė siekė 223 tūkst. eurų, ši suma už 2013 m. politiko teiktose turto bei interesų deklaracijose neatsispindėjo.

Tiek D. Vilčinskas, tiek G. Paluckas tvirtino, kad būstas įsigytas už teisėtas lėšas ir gavus banko kreditą. Vyriausybės vadovas žurnalistams aiškino, kad skolintos lėšos ir pats turtas tinkamai atspindėtas vėlesnių laikotarpių turto deklaracijose.

„Buto įsigijimo procedūra, banko kreditas ir registracija Registrų centre baigta 2014 metų pradžioje. Naujai įgytas turtas bei kreditiniai įsipareigojimai atsispindi vėliau einančių metų deklaracijose. Butas įsigytas iš asmeninių ir skolintų lėšų“, – teigia premjeras. 

Savo ruožtu, D. Vilčinskas kategoriškai atmetė galimybę, kad būsto pirkimui galėjo būti naudojamos „Sagertai“ skolintos lėšos. 

Tame pačiame name veikia ir „Lukašenkos pinigine“ tituluojamo verslininko įmonė

Tyrimo duomenimis, 2013–2014 m. laikotarpiu, kai „Sagertai“ paskolino 233 tūkst. litų, „Uni Trading“ buvo registruota sostinės centre, Giedraičių g. 2. 

Šiuo adresu buvo įregistruota ir dešimtys kitų įmonių, tarp kurių – Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos „pinigine“ tituluojamo oligarcho Aliaksejaus Aleksino kontroliuojama bendrovė „Lexie Ventures“, nuo 2018 m. oficialiai veikianti kitu adresu – tame pačiame name, kaip ir premjero butas – Trinapolio g. 25.

Verslininkas Marius Giržadas, kuriam ir priklauso oficiali „Lexie Ventures“ buveinė, yra A. Aleksino verslo partneris – nuo 2017 m. yra šios įmonės akcininkas. 

Pats G. Paluckas tyrimą atlikusiems žurnalistams savo santykį su M. Giržadu apibūdino vienu sakiniu, jog verslininkas buvo jo kaimynas, o apie verslininko ryšį su Baltarusijos oligarchu ir kaimyno bute registruotą „Lexie Ventures“ G. Paluckas teigė apskritai nežinojęs.

Dirbdamas vicemeru, G. Paluckas sprendė dėl Profsąjungų rūmų perėmimo 

Tyrimo duomenimis, G. Paluckui dar dirbant vicemeru, bet prieš kelis mėnesius galutinai pasitraukus iš „Sagertos“ akcininkų, 2018 m. vasarą sostinės savivaldybės taryba sprendė, ar bankrutuojančiai su D. Vilčinsku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ išmokėti 5,9 mln. eurų už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Nepaisant sąsajų su D. Vilčinsku, tuometis vicemeras G. Paluckas nenusišalino nuo sprendimo dėl Profsąjungų rūmų, taip pat apie ryšius su verslininku nebuvo informavęs ir tuometinio mero Remigijaus Šimašiaus – tai „Sienai“ ir „Laisvės TV“ patvirtino pats buvęs meras.

Savo ruožtu pats G. Paluckas tvirtino šioje situacijoje interesų konflikto neįžvelgęs, nes, kartojo jis, su D. Vilčinsku bendrų verslų neturėjęs.

Tarpusavio santykius apibūdina skirtingai

Ir nors tyrimo metu apžvelgtos aplinkybės kelia klausimų dėl tam tikrų sąsajų tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko, jie savo tarpusavio santykius apibūdina labai skirtingai. 

Premjeras ne kartą akcentavo neturėjęs verslų su D. Vilčinsku. Tuo metu pats verslininkas sako, kad G. Paluckas yra šeimos draugas.

„Su Lietuvos premjeru neturiu jokių santykių. Bet su p. Gintautu Palucku – esame šeimos draugai jau 15+ metų ir tai nėra jokia paslaptis“, – tyrimo autoriams teigė D. Vilčinskas.

ELTA primena, kad dėl „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo tęsinio pasiaiškinti į Seimo tribūną premjerą kviečiasi grupė opozicijoje dirbančių konservatorių.

Prieš kelias savaites publikuotoje pirmojoje tyrimo apie G. Palucką dalyje skelbta, kad premjeras kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdo įmonę „Garnis“, kuri gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

G. Paluckas ir M. Milašauskas kontroliuoja ir kitą įmonę „Emus“, kuri, pagal nustatytą tvarką, nebūtų atitikusi reikalavimų gauti lengvatinę paskolą iš ILTE.

Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios įmonės „Garnis“ veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo Vyriausybės sprendimų, susijusių su ILTE, nematė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.

Vis tik, istorija atsidūrė ir teisėsaugos akiratyje – visuomenininkui Andriui Tapinui pranešus, kad gavo informacijos, leidžiančios įtarti, kad „Garniui“ suteiktos paskolos lėšomis buvo atsiskaitoma už „Emus“ įsigyjamas prekes, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą. Situacija domėjosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau atskiro tyrimo nepradėjo – delegavo savo tyrėją dirbti kartu su FNTT.

Patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių pradėjo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).