1 nuotr.Šiandien Dailininkų sąjungoje atidaroma personalinė dailininko Broniaus Leonavičiaus kūrybos paroda „Vilniaus legendos". Gruodžio 17 dieną laikas jam buvo atseikėjęs 90 metų, į kuriuos sukaktuvininkas atėjo ne tuščiomis: su jo apipavidalinta ketvirtą kartą perleista mitologine Martyno Vainilaičio pasaka „Bruknelė" ir antruoju Moišės Kulbako poemos „Vilnius" leidimu su naujai darytomis iliustracijomis.
Čia žinomo grafiko, knygų iliustratoriaus B.Leonavičiaus nuopelnai nei prasideda, nei baigiasi. Jų tiek daug, kad M.Mažvydo bibliotekoje vykusiame sukaktuvininko kūrybos vakare karikatūristas Jonas Varnas panūdo jam įteikti šmaikštų medalį „Už nuopelnus nuopelnams".
B.Leonavičius buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio seimo narys, pirmasis atkurtos Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, be kita ko, išrinktas ypatingomis aplinkybėmis. Ir nepartinis. Apie jas nupasakojo dailininkas Rimantas Dichavičius. Pasak jo, 1986 metų lapkritį vykęs dailininkų sąjungos suvažiavimas jau dvelkė būsimo Sąjūdžio nuojauta, ir pasisakiusiųjų kalbos pasižymėjusios tokiu tiesos sakymu ir aistra, kad kitą dieną pasigirdusi žinia apie suvažiavime dalyvavusio partijos pirmojo sekretoriaus mirtį nejučiomis buvo susieta su išskirtine suvažiavimo atmosfera.
Turbūt logiška, kad B.Leonavičiaus vadovaujamos Dailininkų sąjungos būstinė buvo tapusi užuoglauda Sąjūdžio žmonėms, kad likus metams iki Nepriklausomybės Akto 1989 metų kovo 11 dieną organizacija paskelbė nutraukianti ryšius su motinine sąjunga Maskvoje (LPK nuo TSKP atsiskyrė tik tų metų pabaigoje).
Dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė jį laiko išskirtine lietuvių dailės figūra, asmenybe, kurioje dera kūrybinės ir visuomeninės veiklos talentai. Menininkas reikšmingai prisidėjo steigiant Lietuvos autorių teisių asociaciją LATGA, tapo pirmuoju jos prezidentu, buvo Vilniaus grafikos meno centro įkūrimo iniciatorius, be kita ko puikiai valdė ir gausino Dailininkų sąjungos turtą, daugeliu atvejų gelbstintį organizaciją ir šiandien, minimalios finansinės valstybės paramos kūrybinėms organizacijoms sąlygomis.
Per šešis aktyvios kūrybinės veiklos dešimtmečius grafikas apipavidalino apie 80 leidinių. B.Leonavičius sako, kad jo kūrybos atramos taškai yra gamta, istorija, mitologija, kaligrafija.
Daug vietos jo kūryboje užima istorinės, kultūros paveldo ir tautosakos temos. Ryškiausi ciklai skirti Lietuvai: „Vilniaus legendos", „Lietuvai - 1000", „Žymios Lietuvos datos", K.Donelaičio „Metai", triptikas „Žalgirio mūšis" ir kt. E.G.Bogdanienės nuomone, šiuose kūriniuose konkretų laikmetį bylojančios autentiškos detalės persipina su simboliais ir dėl to funkcionuoja ne vien kaip meno kūriniai, bet ir kaip informatyvūs istoriniai šaltiniai.
Dailininko bičiulis poetas Edmondas Kelmickas jam dėkojo už pamokymus kaip neskausmingai grįžti prie savo lietuviškumo.
B.Leonavičius ėmėsi temų, kurios svarbios Lietuvai, visą gyvenimą ėjo tiesiai, nekreivuliuodamas, žinojo, kur eina, ir jautėsi, kad jis yra žemės žmogus, - taip apie kolegą kalbėjo Arvydas Každailis.
Jubiliatas susirinkusiems bičiuliams ir jo talento gerbėjams pasakojo apie paskutinius savo darbus, pabrėžė, kad iliustracija paprastai skiriama ne teksto iliustravimui, bet jo vaizdingumui atskleisti; prisiminė ir legendinius mokytojus: scenografą Liudą Truikį, dailininkę Filomeną Ušinskaitę, meno istoriką Klemensą Čerbulėną, o renginio pabaigoje kaip niekur nieko nusistebėjo: „Jūs taip mane išliaupsinot, o aš - tik paprastas žmogelis, dirbantis savo darbą, kurį mėgstu".
