A.Dulkys teisinasi dėl ligoninių skolų

Parlamentarams daug klausimų dėl savo skaidrumo kelia gydymo įstaigų vadovų konkursai. Šiandien per plenarinį posėdį jie teirausis, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta nutraukti konkursą į Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo postą, kuriame norą dalyvauti buvo pareiškę 7 pretendentai (4 atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus); kuo vadovaujantis yra vilkinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovo konkursas, nors likus 6 mėnesiams iki sveikatos priežiūros įstaigos vadovo kadencijos pabaigos visuotinis dalininkų susirinkimas privalo skelbti viešą konkursą šioms pareigoms užimti.

A.Dulkys ir be specialaus kvietimo opozicijos yra „tarkuojamas" vos tik atsiranda proga. Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos eksministras Aurelijus Veryga savo įpėdinio per Vyriausybės valandą teiravosi, kodėl taip nebesiseka gydymo įstaigoms, kurių viena iš steigėjų yra ministerija.

„Sujungta Klaipėdos ligoninė dabar turi, atrodo, 9 mln. eurų skylę, panaši situacija yra ir kai kuriose Vilniaus gydymo įstaigose. Ar jūs prisiimsite atsakomybę už ten esančią situaciją, nes jūs esate vienas iš steigėjų?" - teiravosi parlamentaras A.Veryga, kuris yra ir šešėlinės „valstiečių" vyriausybės sveikatos apsaugos ministras.

„Vakaro žinios" primena, kad nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Jai laikinai vadovauja buvęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas, prof. dr. Jonas Sąlyga.

„Sausio mėnesį planuojama paskelbti nuolatinio vadovo, kuris pakeistų laikinąjį vadovą, konkursą. Konkursai į ligoninių vadovus vyksta nuo trijų iki šešių mėnesių. Nuolatinis vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai", - metų pradžioje skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau konkursas, kaip minėta, yra vilkinamas, šiandien A.Dulkys Seime turėtų paaiškinti, kodėl. Beje, naujai sujungtos ligoninės dalininkai - valstybė, kuriai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija, ir Klaipėdos universitetas.

„Tapimas kokios nors įstaigos dalininku, žinote, nėra toks dalykas, kad iš karto pirmą dieną tu prisiimi už viską, kas ten įvyko, atsakomybę.

Gal, aš sakyčiau, atvirkščiai yra. Tapimas įstaigos dalininku kaip tik pradeda viešinti tose įstaigose esančias problemas. Ten, kur tapome naujais dalininkais, dabar tas procesas yra tik prasidėjęs, vyksta pirmieji dalininkų susirinkimai, susipažįstama su informacija, finansine atskaitomybe, kalbamasi su vadovais apie strateginius dalykus. Tai yra normalus valdymas. Tas procesas užims ne vienerius metus.

Kalbant apie Klaipėdos dalykus, čia vėl ta pati istorija", - apie tai, kodėl Klaipėdos ligoninė dirba „į minusą", per Vyriausybės valandą kalbėjo A.Dulkys.

Ligoninės laikinasis vadovas J.Sąlyga „Vakaro žinias" informavo, kad šiuo metu kaip tik skaičiuojama pirmo šių metų ketvirčio skola.

„Bet matome, kad metų pabaigoje skola bus didesnė nei 9 milijonai, nes viename filiale - Klaipėdos ligoninėje - buvo labai užkelti atlyginimų koeficientai. Dėl to dabar skola vis auga, nes koeficientų mažinti negalima. Galėčiau pasakyti, kad su ligoninių sujungimu paaiškėjusi skola turbūt nesusijusi", - sakė J.Sąlyga.

A.Veryga „Vakaro žinioms" sakė, kad dėl Klaipėdos ligoninės klausimų - daugiau nei atsakymų.

„Matyt, ministras jau įvykdė konkursą, netiko jam tie 4 reikalavimus atitikę kandidatai, nusprendė vienašališkai atšaukti konkursą. Turbūt reikalavimų neatitiko kažkas, ką buvo numatęs į postą.

O dėl ligoninės skolos - ministras neįtikino, kad skola nesusijusi su sujungimu, nes anksčiau ji neturėjo skolų. Akivaizdu, kad ministerija nemoka tvarkytis, nes ligoninės, kurių dalininkė ji yra, turi skolų - net ir Santaros klinikos. O tai, kad ministerija, tapusi dalininke, ištraukė skolą į dienos šviesą - visiška nesąmonė, nes tokie duomenys yra vieši", - dėstė A.Veryga.

Jo teigimu, A.Dulkiui yra daugybė klausimų.

„Trečiadienį frakcijoje laukiame ministro. Bus klausimų ir dėl slaugos, ir dėl vaistų trūkumo, ir dėl vadovų nebuvimo (nes kai kurios pavaldžios įstaigos jų neturi po pustrečių metų), ir dėl sveikatos apsaugos sistemos nepasiruošimo galimoms grėsmėms. Ministras pareiškė, kad niekas jam nesako, kokie galimi karo scenarijai, todėl nežino, kokioms grėsmėms sistemą ruošti. Putinas nesako, kokie bus scenarijai, turbūt laukia, kol pasakys, kur kokią bombą numes, kad galėtume iš ten patraukti objektus. Anekdotai.

Buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis apie tai, tai ministro net nebuvo - kanclerę delegavo. Tai aš jos ir klausiau: liepia gydymo įstaigoms sukaupti rezervą, bet tam nė euro neskyrė. Tai klausimas, kieno sąskaita tą rezervą kaupia? Paklausiau ir dar, kokioms grėsmėms tą visokių preparatų rezervą kaupia. Tai kanclerė atsakė, kad gydymo įstaigos pačios grėsmes turi įsivertinti. Turbūt niekas nežino, nes ministrui apie tai niekas nepasakė", - stebėjosi A.Veryga.