1 nuotr.Lietuvos vaistinių asociacijai tikinant, kad įsigaliojus Farmacijos įstatymo reikalavimams veiklą sustabdė 34 didesnių tinklų vaistinės, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Lietuvoje esant vienam tankiausių vaistinių tinklų, tai nėra lemiantys skaičiai. Taip pat, anot jo, norint gerinti paslaugų lygį vaistinėse, ko siekia patys tinklai, kvalifikuotų vaistininkų fizinis būvimas yra būtinas.
„Mes turime vieną didžiausių vaistinių tinklų Europos Sąjungoje – virš 1300 vaistinių, tad ar 6, ar 8, ar 10, ar 12 (užsidariusių vaistinių – ELTA) nėra skaičiai, kurie kažką lemia. Lemiantys dalykai yra tai, kad mes jau 17 metų nesugebame išspręsti šio klausimo ir labai gaila, kad vaistinių tinklai neapsisprendžia, ko jie iš tikro nori. Nes iš vienos pusės, jie su mumis bendradarbiauja ir tikisi, kad Lietuvoje vaistinėse bus daugiau paslaugų (...). Visa tai, kas yra Vakaruose, mes norime padaryti pas mus, bet tokias paslaugas teikti gali tik vaistininkai. Ir tada vaistinių tinklai jau nori tai stabdyti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Dulkys.
Ministras paminėjo, kad trečdalis vaistininko kvalifikaciją Lietuvoje turinčių asmenų nedirba vaistinėse, bei daugeliu vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) buvo sukurtos galimybės kelti kvalifikaciją. Tad, pasak jo, vaistinių tinklų ir vaistinių asociacijos elgesys yra tik beprasmis kiršinimas.
„Ir 17 metų tai buvo problema. Per tą laiką buvo sudarytos galimybės kvalifikaciją tobulinti ir pasikeisti. Be to, mes Lietuvoje netrūkstame paruoštų ar ruošiamų vaistininkų ir jų yra virš 3 tūkst., o šiuo metu vaistinėse dirba tūkstančiu mažiau“, – sakė jis.
„Man atrodo iš vienos pusės darome visas tas naujoves, bet iš kitos žaidžiame tuos žaidimus su terminais „farmakotechnikas" ir „vaistininkas" ir kiršiname žmones“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojo Farmacijos įstatymo reikalavimai, numatantys, kad vaistinėse visu jų darbo metu fiziškai turi dirbti vaistininkas.
Įstatyme įtvirtinta, kad vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti bent vienas vaistininkas, išskyrus miestus, turinčius mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ir kaimo gyvenamąsias vietoves, kuriuose, nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku, gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ryšio priemonėmis prižiūrimas vaistininko.
Prieš tai dalyje Lietuvos vaistinių dalį dienos dirbo vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), nuotoliniu būdu prižiūrimas vaistininko.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė. Vaistinių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka stabilus: 2020 m. ir 2021 m. šalyje veikė 1344 vaistinės, praėjusiais metais – 1363 vaistinės.
