respublika.lt

Apmokestinti maišeliai sukelia tik juoką

(206)
Publikuota: 2023 rugpjūčio 25 15:07:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Parduotuvės kviečia pirkti ir pirkti, nors statistika rodo, jog daugybė drabužių guli spintose nedėvimi. EPA-Eltos nuotr.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, kasmet pasaulyje pagaminama 109 milijonai tonų naujų tekstilės gaminių, tačiau metų gale net 90 milijonų tonų to madingo, stilistų išgirto „must have" (būtina turėti - liet.k.) grožio atsiduria sąvartynuose. Mūsų drabužių spintose yra apie 80 proc. drabužių, kurių beveik niekada nedėvime. Yra batų, kurių neavime, tačiau kas sezoną perkame vis naujus. Ekspertai kalba apie katastrofišką šiltnamio efektą, o prekybininkai, neva saugodami gamtą, vienu centu apmokestina plastiko maišelius. Ar ne absurdas?

 

Svarbiausia - mada

Vien tekstilės pramonė kasmet išmeta į atmosferą 10 proc. viso anglies dvideginio, kuris patenka į atmosferą kasmet. Tad tekstilės pramonė, gaminanti vienadienius, tik vieną sezoną madingus skudurėlius, užteršia gamtą labiau nei laivyba, rūkstantys provincijos krosnių kaminai ar aviacija.

Kaip skelbia blizgūs gyvenimo būdo žurnalai, šiemet madinga tekstilė su įaustais ar įmegztais metalizuotais siūlais. Taip pat palaidinės, puoštos rožiniais, žaliais, mėlynais kristalais. Madinga viskas, kas žėri, įskaitant ir metalizuotus sijonus ar žvyneliais žėrinčias kelnes. Taip pat madingi užtrauktukai, kniedės, rūbai su daug kišenių.

Bet kuo daugiau rūbas turi kišenių, tuo daugiau sunaudojama tekstilės ir daugiau CO2 patenka į orą. O kuo daugiau tekstilėje metalizuotų siūlų, plastiko ir stikliukų, tuo sunkiau tą tekstilę perdirbti. Plastikas, stikliukai, užtrauktukai, sagos bei kitos grožybės, patekusios į sąvartynus, suirtų gal po šimtmečio, o gal dar vėliau.

Gal tokius rūbus reikia taupyti ir dėvėti ne vieną sezoną? Bet reta madą sekanti dama vilkės tą pačią suknią per visus pobūvius ar spektaklių premjeras. O ir eilinės moterys kažin ar norės visą dešimtmetį mūvėti kelnėmis su žvyneliais ir liemenę su rausvais kristalais. Jau nekalbant apie batus, kurių mados irgi keičiasi. Tad ką daryti, jei iš tikrųjų rūpi gamtosauga?

Vandens eikvotojai

Tekstilės pramonė ne tik teršia atmosferą, bet ir sunaudoja milžiniškus kiekius vandens. Gamtosaugininkai apskaičiavo, kad vienai porai džinsų pagaminti sunaudojama apie 7,6 tūkst. litrų vandens, o marškinėliams - 2,7 tūkst. litrų. 330 -čiai džinsų pagaminti jau prireiktų tokio vandens kiekio, kiek jo yra olimpiniame baseine. Be to, tekstilės gaminiai dažomi, todėl sunaudojami didžiuliai kiekiai chemikalų, kuriuos tekstilės gaminys išskiria net ir po šešto plovimo. Šios paplavos, kartu su mikroskopinėmis plastiko, metalo dalelėmis irgi patenka į gamtą, o per metus tekstilės gamyba naudoja apie 1,7 mln. tonų įvairių chemikalų.

Rinktis natūralius audinius

„Eurostat" duomenimis, prieš pandemiją lietuviai avalynei ir rūbams skyrė 5,9 proc. savo mėnesio pajamų. Kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis tesiekė 4,9 proc. O 2021 m., kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, lietuviai aprangai ir avalynei kas mėnesį išleido po 26,6 eurus. Nors 2007 m. išleisdavo tik 20,8 eurus.

Aišku, nieko blogo, kad žmogus nori ne tik prisikimšti pilvą, bet ir pasipuoši, tačiau neramina tai, jog mėgstame apsipirkti impulsyviai. Per įvairių nuolaidų akcijas, išpardavimus prisiperkame pigesnių, jau praeinančio sezono rūbų, batų, kurie lieka nenaudojami. Tik papildo mūsų drabužines. Be to ir įvairūs stilistai, dizaineriai, įtakotukai ragina būti madingais ir pirkti, pirkti!

O štai atsakingai į gamtos taršą reaguojantys mados žinovai jau ragina vartotojus rinktis gamtai draugiškesnę tekstilę. Liną, šilką, šimtaprocentinę vilną, medvilnę ir vengti galbūt pigesnių sintetinių audinių. Taip pat patariama rinktis klasikinius, brangesnio audinio, ne per ryškius rūbus, kurie ne taip greitai „išeina iš mados".

Vengti impulsyvių sprendimų

Tačiau, kaip viešai teigė „Citadele" banko atstovas Romas Čereška, 10 proc. lietuvių perka per masinius išpardavimus ir tik 26 proc. lietuvių pripažįsta, kad jų reklama apie nuolaidas visiškai neveikia. Tarp šių atspariųjų - 34 proc. vyrų ir tik 20 proc. moterų. Tiesa, impulsyvaus pirkimo galima išvengti apsiperkant internetu. Žmogus turi daugiau laiko pagalvoti, ar tas reklamuojamas rūbas iš tikrųjų jam reikalingas. Be to, nereikia stumdytis parduotuvėje ir pirkti papildomą blizgų sijoną vien todėl, kad jį matuojasi ir kitas pirkėjas.

Įpareigos susirinkti

Europos Komisija praneša, kad nuo 2025 m. pradžios visose ES šalyse bus privaloma atskirai rinkti tekstilės atliekas.

„Bus privalomai išplėsta gamintojo atsakomybė, nuo šiol gamintojai bus atsakingi už savo gaminamą tekstilės gaminį iki pat jo gyvavimo pabaigos. Gamintojas turės prisidėti prie tekstilės surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, panašiai ką turime su elektronikos atliekomis, jau galiojantį įstatymą", - „Eltai" yra sakęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Pirmiausia tekstilė bus surūšiuojama pakartotiniam naudojimui. Ko negalima panaudoti pakartotinai, bus surūšiuojama perdirbimui.

Komentaras:

Kadangi vyrai paprastai nėra impulsyvūs pirkėjai, o ir rūbų jiems dažniausiai nereikia tiek, kiek moterims, apie išlaidavimą paklausėme milijonieriaus Seimo nario Valdemaro VALKIŪNO.

„Aš retai perku, o išpardavimo akcijose visai nedalyvauju. Perku, kas man patinka, tinka, o akcijų auka netampu.

Ekonomisto, sociologo Vilfredo Pareto (1848-1923) dėsnis skelbia, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatą. Tad 20 proc. žmonių, susigundžiusių akcijomis, tempia visą procesą. Čia yra pasidavimas. Jeigu tu pasiduodi tam dėsniui, kuris, galima sakyti, žmogui yra įgimtas, ir tuo naudojasi vadybininkai ir visi, kurie nori uždirbti, tai mes esame tų marketingo specialistų aukos. Jie išnaudoja mūsų silpnybes.

Marketingo specialistai ir sukuria sezonines madas, kad, tarkime, šiemet madinga būtent ta spalva ar, tarkim, plėšyti džinsai. Vadybininkai sudaro mums priverstinę darbotvarkę, kurią mes priimame kaip mūsų pačių sugalvotą ir mums patinkančią. Sukuria įspūdį, kad būtent mes patys norime sekti madą, kad taptume išskirtiniais.

O paskui moterys labai nustemba, kai sutinka kitas moteris, vilkinčias tokiomis pat sukniomis. Dabar informacinės priemonės gali sukurti ne tik politines, bet ir ekonomines, vartojimo psichozes. Tų psichozių kūrimo metodai yra panašūs ir marketingo specialistai mus taip išnaudoja.

Yra posakis, kad sutinka pagal rūbus, bet išlydi pagal protą. Mados propaganda mus nori įtikinti, kad ir sutinka, ir išlydi tik pagal rūbus, bet ateina proto era, mums jau reikia konkuruoti su dirbtiniu intelektu. Jeigu nebus karo, maro, tokio, kuris į akmens amžių mus nusvies, tai išsilavinimas - mūsų vaikų, anūkų - bus pagrindinis dalykas, į kurį bus investuojama.

Ne į „lupatas", „škurlius" - galbūt gražius, tačiau antraeilius dalykus, bet į žinias. Nes pasiekiamumas žinių yra hiperdidelis, tačiau mes nemokame tomis žiniomis pasinaudoti, nemokame atfiltruoti, kas yra kas. Nemokame iš šiukšlių išvalyti grūdų.

O vyrai taip pat turi savo „žaislų". Vyrams anksčiau buvo silpnybė geri laikrodžiai ir automobiliai, tačiau automobiliai jau netenka tokio žavesio, nes lizingu bet kas gali nusipirkti gerą mašiną. Aišku, automobilis turi būti patikimas, maksimaliai saugus, patogus, nors tie automobiliai dabar ir unifikuoti", - pasakojo V.Valkiūnas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
79
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (206)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ką darytumėte, jei Lietuvą pultų agresoriai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +24 C

+16 +23 C

+14 +23 C

+26 +30 C

+19 +29 C

+24 +26 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-4 m/s