Ar Konstitucinis Teismas paaiškintų ir santuokos su kate galimybę?

Ketvirtadienį, minint Konstitucinio Teismo 30-metį, per iškilmes ši institucija sulaukė sveikinimų iš valstybės vadovų, negailėjusių daugybės liaupsių. Tiesa, kaip jau skelbė „Vakaro žinios", pasigirdo ir siūlymų KT išvaikyti - tai partijos Nacionalinis susivienijimas idėja. Jos vicepirmininkas Vytautas Sinica pareiškė, kad Teismas tapo šališkas politinių užsakymų vykdytojas, o didžiausios problemos prasidėjo, kai jam vadovavo Dainius Žalimas. Pasak V.Sinicos, KT požiūrį labai pakeitė ir Lietuvos įstojimas į ES bei brukamos vakarietiškos „vertybės".

„Pirmąjį narystės dešimtmetį KT principinis aiškinimas buvo toks, kad ES teisės aktai negali prieštarauti mūsų Konstitucijai. Antrąjį dešimtmetį, maždaug nuo 2012 metų, buvo pereita prie to, kad privaloma rasti būdą suderinti ES teisę su Konstitucija. Ir štai 2018 m. „prie Žalimo" buvo išaiškinta, kad nacionalinius teisės aktus ir Konstituciją būtina aiškinti taip, kad jie atitiktų europines vertybes. Europinės vertybės netgi įrašytos į patį KT sprendimą - tarsi tampa teisine sąvoka, nors, be abejo, tokia nėra. Nes tie patys KT teisėjai galėtų sėkmingai susipykti ginčydamiesi, kas tos europinės vertybės yra, koks jų turinys.

Bet šiandien dėka D.Žalimo mes jau turime doktriną, kad europinės vertybės yra aukščiau Lietuvos Konstitucijos ir į jas reikia atsižvelgti aiškinant Konstituciją. Taip užprogramuotas tolesnis Konstitucijos niekinimas. Todėl akivaizdu, kad KT nebeatlieka savo funkcijos, griauna Konstitucijos autoritetą ir yra arba reformuotinas, arba nebereikalingas. Juk yra daug šalių, kurios apsieina be atskiro Konstitucinio Teismo: kitų instancijų teismai, kai tikrai to reikia, išaiškina atskirų teisės aktų konstitucingumą. Jei neklystu, taip yra ir Švedijoje", - dėstė V.Sinica.

Anot jo, dažniausiai KT išaiškinimus galima labai lengvai prognozuoti, pradedant D.Žalimo pirmininkavimu - jei išaiškinimas palankus konservatoriams, toks jis ir bus priimtas, nes dauguma sprendimų yra palankūs konservatorių viešai išsakytai laikysenai.

Politologas sako, kad dar vienas spjūvis buvo sprendimas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, ilgametį konservatorių Stasį Šedbarą tiesiai iš šių pareigų be jokio „atšalimo" laikotarpio nusiųsti į KT teisėjo postą: dabar jis aiškina ir sprendimus, prie kurių priėmimo pats prisidėjo.

„Net jei būtų simboliški nusišalinimai nuo tokių sprendimų priėmimo, vis tiek tai problemos nesprendžia. Kad ir kalbos klausimu, kurį S.Šedbaras Seime pats stūmė, jis Konstituciniame Teisme svarstant šį klausimą simboliškai nusišalino, bet tai nieko nereiškia. Visi supranta, kad tai - 9 žmonių kolektyvas, kuriame visi kalbasi, derasi, sprendžia. Nedalyvavimas balsavime niekaip nelikviduoja visos įtakos. S.Šedbaras simboliškai įkūnija tą KT krizę", - konstatavo V.Sinica.

Pasak politologo, KT neoficialiai jau yra įstatymų leidžiamoji valdžia, nes visiškai įtakoja įstatymų, net susijusių su ekonomika, likimą ir net turinį.

Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Konstitucijos kūrėjų Rolandas PAULAUSKAS:

„Noriu priminti vieną istoriją. Tai buvo dar Aukščiausiojoje Taryboje, galbūt 1992 m. Prie manęs priėjo Aloyzas Sakalas, irgi signataras, ir sako: „Rimta valstybė turi turėti Konstitucinį Teismą", nes tada neturėjome. Aš Aloyzui atsakiau, kad priimti KT įstatymą yra pats lengviausias darbas. Bet kur rasime žmonių Teismui, kuriems galėtume atiduoti galutinio sprendimo teisę? Kur rasime visiškai nešališkų, objektyvių žmonių? Tokių nėra. Kaip matome, istorija mano žodžius patvirtino.

Pats KT buvimas kelia tokį klausimą: jei Seimas ir prezidentas yra Tautos išrinkti atstovai ir turi pilnus įgaliojimus spręsti Tautos reikalus (kitas klausimas, ką ta Tauta išsirenka), o KT niekas nerenka, tai kodėl turi teisę kvestionuoti tiek Seimo, tiek prezidento sprendimus? Reiškia, yra aukščiau Tautos išrinktų atstovų. Todėl Aloyzo Sakalo ir klausiau, kur rasime žmonių, tinkamų KT, nes jie turi būti visiškai nepaveikūs, išmintingi, nereaguojantys į jokius spaudimus. Kone dievai. O tokių nėra. Nesu įsitikinęs, ar tai yra teisinga sistema."

Tiesa, anot jo, Lietuva tuo nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, JAV Konstitucinis Teismas irgi yra grynai politizuotas organas.

„Dalis teisėjų yra Donaldo Trampo paskirti, dalis - demokratų ir ten vyksta nuolatinės pjautynės, nors jiems palikta teisė spręsti už visą Tautą. Taip ir Lietuvoje. Prisiminkime Rolando Pakso istoriją, kai KT gaudė dvasias, arba dabar, kai „varto" šeimos instituto klausimą. Dažnai žmonėms atrodo, kad jei kažkas parašyta kaip teisinė norma - ar tai įstatymo pavidalu, ar Konstitucijos - tai savaime veikia.

Teisės normos pačios savaime niekad neveikė ir neveiks. Teisės norma veikia tiek, kiek yra šiuo metu visuomenės arba politinio elito noro jos laikytis. Prisiminkime kad ir stojimą į Europos Sąjungą. Labai norėjome ten patekti, todėl nusispjovėme į visas teisės normas: ir referendumą rengėme dvi dienas, ir miltelius dalinome.

Dabar reikia kitaip įvertinti šeimos institutą - KT teisėjai randa argumentų. Nors man, kaip vienam iš Konstitucijos rašytojų, tada nė į galvą neatėjo, kad reikėtų papildomo išaiškinimo, kas yra vyro ir moters sąjunga. Jei būtų atėję į galvą, būtume aiškiau surašę. Iki stojimo į ES nebuvo drastiškų KT išaiškinimų, nes nebuvo drastiškų pasikeitimų mūsų moralės įsivaizdavime.

Jei prieš 30 metų kas nors būtų pasakęs, kad lyčių yra 50, o gal ir daugiau, jį tikrai būtų išvežę į Vasaros g. 5. O dabar KT įrodinėja, kad taip ir yra", - konstatavo R.Paulauskas, kurio nebenustebintų, jog būtų išaiškinta, kad galima įsivaikinti šunį arba susituokti su kate.

Paklaustas, koks naujas idiotiškas KT sprendimas pirmiausiai ateitų į galvą, signataras sakė, kad taip ekspromtu paklausus pirmiausiai į galvą ateina naujas šeimos sąvokos išaiškinimas.

„Yra akivaizdus globalinių jėgų poreikis pakeisti nusistovėjusią vertybių sistemą (beje, egzistavusią tūkstančius metų), yra toks užsakymas. Jei žmogus turi politinės valios ir daug pinigų, visada ras atlikėjų repertuarui atlikti - vieni atliks už pinigus, kiti - iš kvailumo", - sakė R.Paulauskas.

Istorija

KT įsteigimas įtvirtintas 1992 m. spalio 25 d. Tautos referendume priimtoje Lietuvos Konstitucijoje. Jos VIII skirsnyje „Konstitucinis Teismas" apibrėžta KT kompetencija, sudarymo principai, teisėjų teisinė padėtis, subjektai, turintys teisę kreiptis į šį Teismą, jo priimamų aktų galiojimo padariniai ir kt.

1993 m. vasario 3 d. priimtas Konstitucinio Teismo įstatymas, konkretizuojantis KT įgaliojimus, darbo tvarką ir kt. Tų pačių metų vasario-kovo mėn. Seimo nutarimais paskirti pirmieji devyni KT teisėjai, o kovo 23 d. Seimo nutarimu pirmasis KT pirmininkas. Netrukus KT buvo skirta būstinė, o rugpjūčio 17 d. priimtas pirmasis KT sprendimas.

1993 m. rugsėjo 5 d. įvyko pirmasis viešas KT posėdis, o rugsėjo 17 d. paskelbtas pirmasis KT nutarimas.

Trigrašis

Nors D.Žalimas daug kam asocijuojasi su visišku šališkumu ir Konstitucijos nepaisymu, jis pats - labai geros nuomonės apie save ir sako, kad būtent jam išėjus iš Konstitucinio Teismo šis tapo šališkas.

„Manau, kad šis prezidento dekretas tikrai bus ginčijamas. Visų pirma, Konstituciniame Teisme. Dėl KT aš, aišku, turiu abejonių, nes pastaraisiais metais jis nėra nei nešališkas, nei objektyvus ir, ko gero, turbūt suras priežastį, kodėl nereikia nagrinėti bylos dėl pilietybės atėmimo. Tačiau dar yra ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Štai ten, aš manau, kad tikrai bus pralaimėta, nes bus neįmanoma įrodyti, jog ponia Drobiazko kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai net Valstybės saugumo departamentas mano, jog tokios grėsmės nėra", - taip kalbėdamas per LRT D.Žalimas įvertino Pilietybės reikalų komisijos siūlymą prezidentui Gitanui Nausėdai atimti Lietuvos pilietybę iš čiuožėjos Margaritos Drobiazko.