Arkivyskupas G.Grušas prisipažino, kad žinojo apie kurijoje atliktą kratą

Trumpą spaudos konferenciją arkivyskupas G.Grušas pradėjo prisipažinimu, kad kurija apie atliktą kratą žinojo. „Vis iš naujo stengiuosi prisiminti tikslius faktus ir aplinkybes, kurias turėjau girdėti po kratos, įvykusios kurijoje kanclerio kabinete. Sužinojęs apie kratą, neišsiaiškinau tikrųjų kratos priežasčių, kokie rimti kaltinimai kunigui slypi už šios kratos veiksmo, o ne tik finansinės problemos.

Apie kratą žinojo vyskupas

Tą dieną kurijoje dėl įvairių įsipareigojimų nebuvo nė vieno vyskupo. Mano kaltė, kad neįsigilinau, neuždaviau svarbių, nors ir sunkių klausimų kunigui Kęstučiui ir neišgirdau jo atsakymo. Gailiuosi, kad to nepadariau laiku. Atsiprašau jaunuolio, kuris patyrė iš kunigo tai, ko neturėjo patirti. Atsiprašau tikinčiųjų bendruomenės, brolių kunigų, kurie siekia eiti šventumo keliu.

Atsiprašau visų, kurie jaučiasi išduoti, nuvilti Bažnyčios. Aš, kaip ganytojas, kuriam patikėta vyskupija, nesugebėjau būti geras ganytojas, matyti visus man patikėtus, pasaugoti silpnuosius. Atsiprašau, kad dvasininko nuodėmės ir nusikaltimai papiktino visuomenę. Atsiprašau, kad papiktino ir tai, jog ši problema - kunigo Kęstučio nusikaltimas - nebuvo pastebėta kuo anksčiau, tinkamai įvertinta, ištirtas, atstatytas teisingumas, pagelbėta aukai", - sakė G.Grušas.

Prieš savaitę Vilniaus arkivyskupija tikino, kad „informacija apie tikrąsias kratos Kęstučio Palikšos darbo kabinete priežastis Vilniaus vyskupų nepasiekė". Konferencijoje paaiškėjo, kad mažiausiai vienas vyskupas apie kratą sužinojo jos metu.

„Krata, kuri įvyko kurijoje, truko trylika minučių. Jos metu nieko nerasta ir nieko nepaimta. Dabar matome, kad nors teismo nutarime nebuvo pareigos kurijos atstovui dalyvauti kratoje, atvykę pareigūnai ėmė ieškoti vyskupo, kuris galėtų dalyvauti.

Kadangi nė vieno vyskupo nebuvo, pareigūnai telefonu susisiekė su vyskupu Dariumi. Jis paprašė ekonomo tarnyboje buvusio advokato nueiti į vietą. Tai buvo su arkivyskupija bendradarbiavęs advokatas. Po kratos vyskupus pasiekė žinia, kad tai susiję su asmenine finansine byla ir kažkokiu šmeižtu. Apie įvykusį nuosprendį ir bylų baigtis negavome informacijos nei iš kunigo Kęstučio, nei iš teisėsaugos", - sakė G.Grušas, nurodęs, kad dalyvavęs teisininkas yra Henrikas Celencevičius.

Žurnalistų klausiamas arkivyskupas patvirtino, kad pareigūnai kratą atliko visgi ne dėl finansinio ginčo. Arkivyskupas tikina, kad apie tai sužinojo tik dabar.

„Tai buvo įvardinta tame, ką mes dabar gavome - teismo nutarime dėl kratos - kad ar dėl pornografijos, ar dėl vaizdų su nepilnamečiais . Ir to jie ieškojo. Kurijos kompiuteryje jie to nerado", - sakė arkivyskupas. Jis patvirtino, kad ant dokumento buvo ir teisininko, buvusio kurijoje, parašas.

Homoseksualumas išryškėjo prieš dešimtmetį

Arkivyskupas tikino, kad niekada nebuvo kilę įtarimų dėl netinkamo K.Palikšos elgesio. Tačiau žurnalistams pasakius, kad turima informacijos apie galimai netinkamą kunigo elgesį jam mokantis Italijoje, dėl ko galimai jis ir buvo perkeltas į Lietuvą, arkivyskupas patikino, kad šis atvejis buvo su pilnamečiu ir sakė, neturintis žinių apie galimus kunigo nusikaltimus prieš nepilnamečius Italijoje: „Tai buvo viena nuotrauka su pilnamečiu (...) kur aiškiai buvo homoseksualumas. Kai jis grįžo į Lietuvą, tokie dalykai nesikartojo." Arkivyskupas sakė, kad tai buvo daugiau nei prieš dešimt metų.

Su kunigu nesusitiko

Kol kas arkivyskupas sakė nebuvo susitikęs su kunigu. G.Grušas prisipažino, kad esama sistema arkivyskupijoje dėl nepilnamečių apsaugos neveikia: „Akivaizdu, kad esamos priemonės mūsų vyskupijoje, kaip apsaugoti nepilnamečius, veikia nepakankamai. Vien gairių neužtenka, subursiu komandą, kurios prašysiu sukurti efektyvią prevencijos, pranešimų apie nederamą elgesį ir pagalbos aukoms sistemą. Bent kartą metuose atsiskaitysime visuomenei apie esamą situaciją".

Arkivyskupas patikino, kad jau išsiuntė Vyriausybei laišką, kuriame prašoma įgyvendinti Tarptautinėje sutartyje su Šventuoju sostu numatytą bendradarbiavimą, kad valstybė informuotų apie visus atvejus, kai kunigai yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. G.Grušas patvirtino, kad prokuratūra jau yra perdavusi medžiagą Bažnyčiai, kad būtų vykdomas kanoninis tyrimas.

Paklaustas apie kitus tyrimus Lietuvoje dėl netinkamo seksualinio dvasininkų elgesio prieš nepilnamečius, G.Grušas patvirtino, kad jų yra ir daugiau: „Yra pora nuosprendžių, kurie jau yra padaryti ir iš Romos atėję. Vilniaus arkivyskupijoje šiuo metu vienas tyrimas vyksta".

Primename, kad skandalas Bažnyčioje kilo po to, kai jaunuolis viešai prisipažino kelis metus turėjęs lytinių santykių su kunigu K.Palikša nuo tada, kai jaunuoliui buvo 15-lika.

Paaiškėjo, kad kunigas yra teistas už pornografijos laikymą, o taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl privertimo lytiškai santykiauti nepilnametį, kuris vėliau buvo nutrauktas. Šią savaitę Generalinė prokurorė tyrimą atnaujino.