1 nuotr.Čia pat sausio vidurys, nors atrodo, kad dar girdime ištikimo Kalėdų senelio pagalbininko elnio Rudolfo varpelio žvangėjimą, dar matome šventinius vaizdus... Diena tapo ilgesnė visa puse valandos, o tai, patikėkite, yra daug - per tiek laiko galima nuvažiuoti labai toli ir nuveikti labai daug. Jei įpusėjo sausis, gal ir žiema išgyvena pirmąją savo pusę? Ne... gamta laiką skaičiuoja kitaip, tikrasis Pusiaužiemis bus po 2 savaičių. O kas dabar?
Dabar - dar tikra žiema. Prieš penkiasdešimtį metų net nesvarstytume apie žiemos vidurį ir nesapnuotume pavasario. Dabar niekas nežino, kiek laiko iki jo liko, kada bus dar vienas atlydys. Sausio pradžioje šaltis kai kur nukrito žemiau 20 laipsnių padalos ir pro ploną sniego dangą žemė suragėjo, sušalo. Žiemą taip ir turėtų būti.
Taip ir gyvename, ryte matydami žiemą, o vakare - tik tai, kas iš jos liko. Po Kalėdų, prieš naujuosius metus jau tilindžiavo didžioji zylė. Jos giesmė buvo tikrai pavasarinė, švari... po tikros, ilgos žiemos zylėms tekdavo gerokai „padirbėti", kol pasiekdavo tokį tobulumą. Ką reiškia giesmė, jei po jos tenka susigūžti ir slėptis nuo šalčio?
Ankstyvosios giesmės - ne pačių paukščių išsigalvojimas. Jie neklysta - tiesiog, juos taip elgtis verčia klimato kaita ir jos įtakoje besikeičianti fiziologija. Mums net nežinant, jau peri kai kurios naminių pelėdų poros - ne miškuose, bet priemiesčiuose, Kaune ar Vilniuje. Miesto mikroklimatas, maisto gausa iš esmės pakeitė pelėdų dauginimosi įpročius. Kitiems paukščiams yra sudėtingiau. Gal tik kryžiasnapiai dabar peri ar jau augina savo jauniklius. Tačiau jiems nereikia šilumos, jie perėdavo net tada, kai miškuose naktimis būdavo iki 30 laipsnių šalčio.
Kas lemia tokį kryžiasnapių pasirinkimą? Atsakyti paprasta: jie priklausomi nuo maisto, eglių ir pušų kankorėžiuose šiuo metu subręstančių sėklų. Kaip atrodo kryžiasnapio lizdas? Jis gana netvarkingas, storasienis ir šiltas. Net ir tokiame saugiame lizde padėtus kiaušinius ir išsiritusius jauniklius patelė turi būti aptūpusi visada, nes kitaip jie žūtų.
Kai jaunikliai palieka lizdą ir pradeda skraidyti, jų snapai neprimena suaugusių, o antsnapio ir posnapio galai į priešingas šalis užsilenkia tik vėliau. Kol to neįvyksta, ilgą laiką kryžiasnapiukai yra maitinami tėvų, atryjant jau gerokai susmulkintą, apvirškintą sėklų košelę.
Mums ir gamtai tekusios keletas šaltų dienų bei naktų priminė dar vieną labai žiemišką reikalą - tiesa, šiandien terminas „baltasis badas" žinomas tik vyresnės ir vyriausios kartos žmonėms. Išnyko žvarbios, šaltos žiemos, niekam negresia ir badas. Tačiau paukščiams, kurie nuo rudens priprato prie jūsų lesyklos, yra svarbu kasdien rytą rasti lesalo - jie jau priprato ir kitaip iš karto apsispręsti negalėtų.
Ir dar, visai trumpai - neseniai ūkininkai skundėsi, kad jų laukai pliki, kad vėjas sniegą nuneša kažkur, o jų želmenys lieka pliki ir gali iššalti. Matyt, taip ir bus, o kaltinti čia galima tik tuos nesupratingus ūkininkus - jei jie būtų tvarkingai pasodinę apsaugines želdinių juostas, niekas to sniego nenupūstų. Taigi, jei gamtoje ištinka bėda, pirmiausiai eikite prie veidrodžio: gali būti, kad jame rasite visus atsakymus apie jos priežastis...
