3 nuotr.Daugelis iš mūsų didžiąją dalį dienos, ypač žiemos metu, praleidžiame uždarose patalpose. Ar kada pagalvojote, kokiu oru kvėpuojate? Ar užtikrinate nuolatinį jo cirkuliavimą? Tai itin svarbu, nes šviežio oro užtikrinimas aprūpina deguonies papildymu bei pašalina anglies dvideginį, vandens garų perteklių bei oro teršalus.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Gintarė Baštunova pasakoja, kad patalpose, kuriose nuolat necirkuliuoja šviežias oras, itin sumažėja deguonies, o tai lemia pablogėjusią žmogaus savijautą. Prastai vėdinamose patalpose dažnai kaupiasi drėgmė, dėl kurios gali atsirasti pelėsis. Tai galima išspręsti nuolatiniu patalpų vėdinimu, kuris pašalina įvairius teršalus, dulkes, mikroorganizmus, suteikia namams gaivumo ir pagerina miego kokybę.
Neigiamas poveikis sveikatai
G.Baštunova pažymi, kad sveika namų aplinka - vienas esminių geros savijautos veiksnių, nes šviežio oro trūkumas gali lemti įvairius negalavimus.
„Šviežio oro trūkumas gali prisidėti prie produktyvumo sumažėjimo, nuovargio atsiradimo, galvos svaigimo ir skausmo, atsparumo ligoms atsiradimo, pablogėjusios emocinės būsenos. Atsiradęs pelėsis ilgainiui gali lemti įvairias kvėpavimo takų problemas - jis dažniausiai pasireiškia galvos skausmu, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais ir kt.", - pasakoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja.
Ji pratęsia, kad moksliniai tyrimai patvirtino nuolatinį ryšį tarp drėgmės bei pelėsių patalpose ir kvėpavimo sutrikimo bei astmos atsiradimo: gyvenantys „nesveikuose" pastatuose 40 proc. dažniau serga astma. Pavyzdžiui, drėgnose ir supelijusiose patalpose augantys vaikai 1,5-3 kartų labiau linkę kosėti ir dusti, jiems pasireiškia astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų simptomai.
„Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas traukos principu - traukos kanalais", - sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja.
Renovacijos metu nepamirškite rekuperacinės sistemos
Renovavus seną, energiškai neefektyvų daugiabutį, padidėja jo šiluminė varža, nauji langai nebepraleidžia skersvėjo ir daugiabutis tampa sandarus. Norėdami įsileisti šviežio oro, visada galite atidaryti langus, vis dėlto po renovacijos sutaupoma šiluma tokiu būdu „pabėga" iš butų.
Aplinkos projektų valdymo agentūros, administruojančios daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, teigimu, gamindami maistą, maudydamiesi po dušu ar kvėpuodami mes net nesusimąstydami „teršiame" patalpų orą. Jei patalpos vėdinamos nepakankamai, atsiradęs drėgmės perteklius kondensuojasi ir sudaro idealias sąlygas pelėsiui ar nemaloniems kvapams atsirasti. Padidėjęs CO2 lygis patalpose lemia blogą savijautą, galvos skausmą ir produktyvumo sumažėjimą. Šias ir kitas problemas galima nesunkiai išspręsti renovuojant daugiabutį, įrengiant tinkamą vėdinimo sistemą - centralizuotą rekuperacinę sistemą arba individualų rekuperatorių.
Rekuperatoriai ne tik padeda sutaupyti, bet ir pasirūpina žmogaus sveikata - jų dėka galite kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris, perėjęs filtrus, yra išvalomas. Šie filtrai orą apsaugo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių, patenkančių iš lauko - tai ypač naudinga, jeigu gyvenate mieste arba prie judrios gatvės.
Nors rekuperacinė sistema kai kuriems gyventojams gali pasirodyti per brangi - ją galite pakeisti individualaus rekuperatoriaus įsirengimu, taip ne tik apsaugodami savo sveikatą, bet ir užtikrindami efektyvų renovacijos įgyvendinimą.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99 699.
