Dėl gyvūnų keliuose – baisus avarijų šuolis

Užgriuvo ant stogo

Kaip informavo Kelių policijos tarnyba, vakar apie 21.48 val. Širvintų rajone, autostrados Vilnius-Panevėžys 33-jame kilometre, automobilis „Mercedes-Benz C220" susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu. Mašiną vairavo 68 metų vyras. Kartu keliavo 69 metų moteris.

Smūgis buvo baisus. Briedis užgriuvo ant stogo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodė, kad vairuotojas buvo prispaustas, o keleivė išlipo pati. Ugniagesiai gelbėtojai, panaudoję priemones, vyrą ištraukė. Jis buvo perduotas medikams.

Deja, apie 22.26 val. nuo gautų sužalojimų vežamas į ligoninę vairuotojas mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Keleivė nenukentėjo. Partrenktas briedis nugaišo.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, sužinojusi apie tragišką avariją, feisbuke pakomentavo: „Kai pinigų tvoroms, pristabdančioms laukinių žvėrių judėjimą, nėra, bet jų atsiranda sočiai greičio matuokliams... Labai labai liūdna, kad dėl to prarandamos žmonių gyvybės."

Dvigubai daugiau susidūrimų

Preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, šiemet (iki rugsėjo 20 d. imtinai) šalyje įvyko 4 385 susidūrimai su gyvūnais, iš jų įskaitinių - 22. Per juos sužeisti 25 žmonės, vienas žuvo.

Kelių policijos tarnyba pažymėjo, kad palyginti praėjusius metus su 2017 m. susidūrimų atvejų su gyvūnais skaičius šalies keliuose yra išaugęs daugiau negu 100 procentų - nuo 2 424 atvejų iki 4 931 atvejo. Nuo 2017 iki 2022 m. per tokias avarijas žuvo 5 žmonės.

Pavojingiausi mėnesiai - spalis, lapkritis ir gruodis, gegužė. Laukiniai gyvūnai dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug 17-23 val. ir 4-5 val. Juos baugina garsiniai signalai ir akina šviesos. Išgąsdinti, apakinti gyvūnai elgiasi nenuspėjamai.

Pastebima, kad dažniausiai mašinos susiduria su briedžiais, stirnomis, elniais, o tokių avarijų pasekmės būna itin skaudžios.

Skaičiai auga dėl draudimo?

Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas „Vakaro žinioms" komentavo, kad vertinant policijos pateiktą informaciją yra svarbu atkreipti dėmesį į svarbiausius skaičius: „Analizė rodo, jog įskaitinių įvykių susijusių su susidūrimais su gyvūnais skaičius nekinta taip ženkliai kaip deklaruotinas bendrasis tokių įvykių skaičius. 2021 - 2022 m. įvyko po 32 įskaitinius eismo įvykius, o policija nurodo, jog 2023 m. įvyko 22 įskaitiniai įvykiai.

Bendrai vertinant susidūrimų skaičius su gyvūnais Lietuvoje buvo didelis ilgą laikotarpį, tikėtina, kad viena iš galimų skaičiaus augimo priežasčių yra vairuotojų atsakingumo padidėjimas. Manytina, kad vairuotojai vis dažniau registruoja įvykius su gyvūnais policijoje sąryšiu su draudimo kompensacijomis. Rekomenduotina panagrinėti pokyčius automobilių kasko draudimo skaičiaus kitimo srityje.

Siekiant detaliu nustatyti galimas augimo priežastis yra rekomenduotina, detaliau panagrinėti laukinių gyvūnų populiacijos ir jų migracijos pokyčius."

Išbando išmaniąją įrangą

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tikina: „Vis dėlto, užtikrinti, kad gyvūnai visiškai nepatektų į kelią, dėl jų nuolat keičiamos buvimo vietos - neįmanoma."

Pabrėžiama, kad ne visuose valstybinės reikšmės keliuose reikalingos specialios priemonės. Jų tinkle jau yra įrengta apie 916 kilometro tinklo tvoros su 15 požeminių perėjų stambiems, 14 perėjų vidutiniams ir smulkiems gyvūnams. 2023-2025 m. su kelio rekonstrukcijos projektais planuojama įrengti apie 121 kilometrą tvorų, po 2 požemines perėjas stambiems ir smulkesniems gyvūnams, 2 žaliuosius tiltus magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai.

LAKD pradėjo bendradarbiavimą ir su šalies mokslininkais. Vienoje iš kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai atkarpų išbandyta išmanioji informavimo įranga. Jos veikimas paremtas tamsiu paros metu sekama kelkraščio zona, kuomet joje užfiksavus judėjimą - įjungiamas raudonos spalvos signalas, įspėjantis vairuotojus.

Komentuoja miškininkas ir medžiotojas Vytautas Ribikauskas:

Tai amžina problema. Lietuvoje kiek per daug elninių gyvūnų. Reikėtų suaktyvinti jų medžioklę. O dabar dar net vyksta batalijos dėl naktinio matymo taikiklių. Rudenį greitai temsta, o dieną medžiotojai neturi laiko medžioti. Ar geriau tamsoje žvėrį sužeisti, ar gerai matant taikliai nušauti?

Vairuotojai irgi turėtų prisiimti atsakomybę. Dabar jie lekia, telefonais plepa. Anksčiau pažinau vairuotoją, kuris sugebėdavo su keleiviais ir kortomis lošti.

Tvora briedį vargiai sustabdys. Esu prisižiūrėjęs, nes tverdavome miškų želdinius. Pabaidytas briedis ir pro spygliuotą vielą praeina - tik šerių kuokštai lieka pakibę. Patekęs į aptvertą plentą pro atidarytus vartus, žmonėms paliktus praėjimus gyvūnas pradeda klaidžioti išilgai kelio. Matyt, reikėtų daugiau perėjų įrengti virš kelio, nes po juo briedžiai ar elniai nelinkę lįsti.

Ultragarsinis švilpukas, matyt, veikia, bet į kurią pusę eis jį išgirdęs gyvūnas: grįš atgal ar bėgs per kelią, kaip buvo nusprendęs? Problemos vieno sprendimo nėra.