1 nuotr.Nors nuo kruvinųjų 1991 m. sausio įvykių praėjo daugiau nei 3 dešimtmečiai, vis dar randami žmonės, kuriuos reikia apdovanoti už nuopelnus ginant Nepriklausomybę. Šiuo metu galiojančio Valstybės apdovanojimų įstatymo autorius, buvusio premjero Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas sako, kad taip devalvuojami patys apdovanojimai, todėl Sausio 13-osios atminimo medalių įteikimą reikia stabdyti. Juolab, kad jie jau įteikti daugiau nei 4 tūkst. žmonių.
Laipsniai yra nesąmonė
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuris lėmė, kad Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanojami dar 5 Lietuvos piliečiai, 1991 m. sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynę Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, saugoję visuomenės rimtį bei žmonių sveikatą.
O Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola iš Maltos apdovanojama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi už „lyderystę ir asmeninę valią veiksmingomis pastangomis konsoliduoti daugumos Europos Parlamento politinių grupių stiprų palaikymą esminiais ES ir Lietuvos politinės darbotvarkės interesus atitinkančiais klausimais".
„Aš esu šiandien veikiančio Valstybės apdovanojimų įstatymo autorius. Kažkada prezidentas Valdas Adamkus paprašė parašyti du alternatyvius projektus. Rašiau aš ir signataras Gediminas Ilgūnas. Pasirinko mano.
Buvo nesusipratimas su Džo Baidenu (Joe Biden). Jį apdovanojome Gedimino antrojo laipsnio ordinu. V.Adamkus buvo Amerikoje ir tuometiniam senatoriui prieš kokius 30 metų įteikė apdovanojimą, sakydamas „second class" (antrojo laipsnio - liet.k.). Dž.Baidenas, priimdamas ordiną, perklausė: „second hand" (naudotas - liet.k.)? Grįžęs į Lietuvą V.Adamkus pareiškė, kad reikia likviduoti visus laipsnius, nes tai yra nesąmonė", - „Vakaro žinioms" pasakojo V.Kavaliauskas.
Atpigo
Rašant įstatymo projektą darbo grupė pasiūlė sustabdyti apdovanojimus Sausio 13-osios atminimo medaliais.
„Mes tą sakėme dar 2001-aisiais. Jau tada atrodė nesąmonė, kad vis dar apdovanojami žmonės, nors nuo įvykio praėjo jau 10 metų. Kai vyko 1918-1920 m. karai už Lietuvos Nepriklausomybę su bolševikais, bermontininkais, lenkais, mes iki 1923 m. apdovanojome nusipelniusius asmenis Vyties (ne Vyčio, nes Vyčio atsirado 1930 m.) kryžiais, o po to liovėmės.
1700 žmonių apdovanojome Vyties kryžiais. Po 1923 m. nebeapdovanojome už karo žygdarbius, nes karas pasibaigė. Bet visuomet atsiranda „nuskriaustų". Nei iš šio, nei iš to 1938 m. atsirado du žmonės, kuriuos reikėjo apdovanoti, bet jau Vyčio kryžiaus ordinu - karininkus, matyt, kažkieno draugus, kuriuos kažkas prisiminė.
Mūsų kaimynai latviai ir estai elgėsi griežčiau: apdovanojimus už nuopelnus teikdavo praėjus ne daugiau 2-3 m. nuo įvykio: kas per tą laiką negavo, reiškia, nebuvo verti", - dėstė V.Kavaliauskas.
Jis priminė, kad Sausio 13-osios atminimo medalį yra gavęs ir vienas iš Norvegijos ambasadorių Lietuvoje.
„Ambasadorius taip tuo džiaugėsi, tačiau kai vėliau apdovanojama buvo ištisomis gatvėmis, tai tas džiaugsmas išblėso.
Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavo kone visa Tauta. Visos Tautos juk negalima apdovanoti, reikia pagerbti aktyvesnius. 2001 m. visi nutarėme, kad šio apdovanojimo reikia atsisakyti. Kodėl apsigalvota? „Lietuvos aidas" parašė, kad valdžia nemyli patriotų. Prezidentas V.Adamkus sureagavo ir pasakė: tegul lieka tas apdovanojimas.
Nors sustabdėme S.Dariaus ir S.Girėno valstybinį apdovanojimą - atidavėme jį Krašto apsaugos ministerijai. Savanorių medalį atidavėme iš prezidentūros tai pačiai ministerijai", - priminė V.Kavaliauskas.
Duoda, nes naudinga
Dėl to, kad Europos Parlamento pirmininkei nuspręsta įteikti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didįjį kryžių, V.Kavaliauskas priekaištų neturi.
„Tai - diplomatija. Tarpukariu buvo tas pats: savi aukštų apdovanojimų negaudavo, jie būdavo skiriami kitiems, nes tai buvo būdas gauti draugų. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis turėjo tik Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordiną. Tačiau užsienio apdovanojimų turėjo visus pirmus laipsnius. Estai buvo dar „lankstesni" ir visus monarchus savo aukščiausiais laipsniais apdovanojo. Mes irgi nelabai atsilikome.
Pavyzdžiui, Vyties kryžių davėme Benito Musoliniui, Italijos, Belgijos karaliams. 1928 m. atsirado Gedimino ordinas, 1930 m. - Vytauto ordinas, tada pradėjome ir juos dovanoti. Ypač diplomatams, nes kariavome dėl įtakos. Lenkai labai dosniai apdovanodavo latvius. Mes labai stebėdavome ir stengdavomės neatsilikti, kad neatiduotume įtakos. Taip pat tas pats buvo su italais - lenktyniavome medalių gausa. Daugiausiai dėl Vilniaus krašto pripažinimo.
Kai Augustinas Voldemaras Romoje 1927 m. Musoliniui ir karaliui įteikė Vyties kryžius, pasakė, kad daugiau ordinų Lietuva neturi, tačiau steigiami Gedimino bei Vytauto ordinai, kuriuos pirmieji gaus visi Italijos generolai ir politikai", - dėstė V.Kavaliauskas.
Nebesityčiokime
Pasak jo, kai Lietuvos pasiuntinys Italijoje Voldemaras Černeckis pasidomėjo, kaip atrodys Gedimino ordinas, A.Voldemaras paaiškino, kad Vyriausybė jau patvirtino dizainą: bus Gedimino portretas, aplink kurį bus Vilniaus Kauno, Klaipėdos ir Gardino herbai.
„V.Černeckis apstulbo, kad bus ir Vilniaus bei Gardino, nes Italija yra pripažinusi, kad šie du miestai priklauso lenkams, todėl neims tų ordinų. Ordinai tada buvo pagaminti be Vilniaus ir Gardino, be provokuojančio politinio turinio, ir italai juos ėmė ramia sąžine", - pasakojo V.Kavaliauskas.
Priminęs tarpukario istoriją V.Kavaliauskas grįžo prie Sausio 13-osios atminimo medalių.
„Nebesityčiokime iš Sausio 13-osios, nes kuo daugiau apdovanojimų, tuo jie labiau nuvertinami. Beje, kai dirbau Vyriausybėje, o premjeras turi teisę teikti apdovanojimus, tai gaudavome daugybę prašymų dėl apdovanojimų. Premjeras, juos man „permesdavo".
Pamenu, Sausio 13-osios savanoriai iš Klaipėdos (naktimis budėję, nes rusų šarvuočiai stovėjo) parašė, ar negalima būtų apdovanoti vienos puikios moters, kuri kiekvieną naktį atnešdavo kavos ir pavalgyti. Sakė, kad jos žygius gali patvirtinti daugybė žmonių. Nepatingėjau jiems perskambinti ir paklausiau: o jūs patys ar bent turite Sausio 13-osios atminimo medalį? Atsakė: o kas mums duos? Gaunasi iškreipta situacija. Tų, kurie patys aktyviai dalyvavo, niekas apdovanojimams nepristatė.
Dabar, praėjus daugiau nei 30 metų, reikia sustoti. Iki naujausio prezidento dekreto Sausio 13-osios atminimo medaliais jau apdovanoti 4326 žmonės.
Tiesa, tarpukariu buvo vienas dar gausesnis medalis - Nepriklausomybės. Jį gavo 34 tūkst. asmenų", - reziumavo V.Kavaliauskas.
Laisvės premija
Šeštadienį Seime įteikta Laisvės premija. Šįkart - dviems asmenims: antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, buvusiam politiniam kaliniui Petrui Plumpai ir Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai. Pirmasis, neabejotinai yra vertas premijos.
