Dingusių vaikų tėvai nepavargs laukti stebuklo

Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Natalija Kurčinskaja puikiai supranta, ką jaučia tėvai, kasdien laukiantys bet kokios vilties, bet kokios žinelės apie namo negrįžusį savo vaiką. Nes visa tai yra patyrusi ir pati. Prieš 26 metus, gražią pavasario dieną, kai ponia Natalija namie valė langus, jos 12-os metų sūnus išėjo susitikti su savo 14-mečiu pusbroliu, N.Kurčinskajos sūnėnu. Ir nuo to laiko niekas berniukų daugiau nematė.

„Jeigu mano vaiko būtų ieškoję, kaip ieškoma vaikų dabar, gal jau būtų radę, - dalijosi savo mintimis N.Kurčinskaja. - O man tada pasakė - laukite savaitę. Ne į policijos dingusių žmonių paiešką tada reikėjo kreiptis, bet į Nepilnamečių inspekciją, o čia liepė - lauk savaitę, o jei surasi - pranešk.

Visą savaitę pati savo sūnaus ieškojau, o policija po savaitės įdėjo tik vieną skelbimą, sugebėjo tik pranešimą išplatinti, kad mano vaikas dingo.

Dabar yra kitaip, anksčiau pradeda dingusių ieškoti, nes kuo vėliau pradeda, tuo sunkiau rasti. O tėvai lauks savo vaiko visą gyvenimą ir ieškos visą gyvenimą. Tai yra baisi tragedija.

Mykolo atvejį sunku vertinti, nežinau, kodėl rastos jo pamestos banko kortelės, striukė, kiti daiktai. (M.Davidonio telefonas, ausinukai, banko kortelės, ausinukų dėklas buvo rasti kairiajame Neries krante, netoli Žirmūnų tilto - aut past). Čia gali būti ir narkotikai, ir inscenizacija, kad daiktai visur išmėtyti. Reikėtų su paauglio draugais labai rimtai atskirai pasikalbėti. Čia policijos reikalas, kaip vertinti.

Tik tėvams patarčiau jokiu būdu nesikreipti į ekstrasensus, nes tai taps liga. Vienas ekstrasensas pasakys, kad vaikas negyvas, sakysi, kad ekstrasensas blogas, bėgsi pas „gerą" ekstrasensą, kad pasakytų, jog vaikas gyvas ir taip toliau. Aš butą galėjau nusipirkti už tuos pinigus, kuriuos atidaviau ekstrasensams. Buvo neapsakomas skausmas, pats jautiesi kaip pamišęs, o psichologų pagalbos anais laikais tokios kaip dabar dar nebuvo.

Lankiausi ir pas privačius seklius, bet tai tik pinigų melžimas. Maskvoje vienas ekstrasensas pasakė, kad mano vaikas Vilniuje užkastas sode Milašiaus gatvėje, o sūnėnas gyvas. Grįžau į Vilnių, paskambinau policijai - nuvažiavo nurodytu adresu ir pranešė, kad nurodyto namo nėra ir niekada nebuvo.

Narkotikai tuo metu nebuvo labai paplitę, bet laikai buvo žiaurūs, visokios gaujos. Girdėjau kalbų neva kažkoks gydytojas iš Anglijos apsistojo Vilniuje viešbutyje. Esą tas gydytojas susijęs su žmogaus organų pardavimu. Dabar tai tik spėlionės, o tada, kai tavo vaikas dingsta, gaudai bet kokią žinutę.

Aš savo dingusio sūnelio lauksiu visą gyvenimą. Visada laukiu jo sugrįžtant, juk būna stebuklų gyvenime...

Mano dingusiam sūnėnui tada buvo beveik 15 metų. Dabar niekas nieko nežino, kas su jais atsitiko, bet svarbiausia - niekad neprarasti vilties ir ieškoti.

Mykolo tėvai taip pat gali sulaukti ir aferistų skambučių. 2001 metais dalyvavau vienoje televizijos laidoje apie dingusius asmenis. Matyt, aferistė įsidėmėjo mano pavardę, rado mano telefono numerį ir paskambinusi pasakė, kad mano vaikas yra Lenkijoje globos namuose. Sakė, jog reikia važiuoti į kažkokį kaimą Suvalkuose ir man sūnus ten bus atvežtas ir perduotas už pinigus. Daviau tai aferistei telefono papildymo kortelę, kad galėtų man bet kada paskambinti. Pirkau ir perdaviau drabužių, batus. Vėliau pasakė, kad naktį turėsiu važiuoti į Suvalkus, bet prieš tai turiu perduoti jai 2000-3000 litų.

Pranešiau apie tai policijai, o pareigūnai liepė neišsiduoti ir laukti atvykstant pareigūnų. Atvažiavau į Kauną, susitinku su aferiste, o policija nesirodo. Aferistė klausia, ar atvežiau pinigus. Ėmiau meluoti, kad mane į Kauną atvežęs brolis pinigus namie užmiršo, važiuos paimti. Delsiau, tempiau laiką, o policijos vis nėra. Galiausiai atvažiavo dvi policininkės. Aferistę sulaikė, man liepė laukti automobilyje.

Palaukiau pusvalandį ir grįžau į Vilnių. Tik atvažiavau, o aferistė jau man skambina ir grasina!

Skambinau tuometiniam už dingusių paiešką atsakingam komisarui Igoriui Ksendzovui, klausiu - kaip jūs dirbate? Pasirodo, aferistė netgi pateikė kažkokį suklastotą vyro vairuotojo pažymėjimą. Ir ką? Ir nieko! O aš ir dabar kartais pagalvoju - gal reikėjo atiduoti pinigus, važiuoti tada į Suvalkus... Gal būčiau grįžusi su savo sūneliu namo? Bet tai tik silpnumo minutė.

Kartais galvoju - o kodėl taip atsitiko būtent man? Kodėl dingo mano vaikas? Ir pati sau atsakau - o kodėl turėtų būti kitas? Dievo dėsnis - kas lemta, tau ir lemta.

Čia yra tragedija, kuri trunka visą gyvenimą.

Bijojau sutikti ką nors iš pažįstamų, bijojau jų kamantinėjimų - ar rado vaiką, ar nerado? Na, tiesiog patys lindo man į širdį. Net pakeičiau savo butą Vilniaus senamiestyje į kitą mikrorajoną, kad nebūtų kaimynų užuojautos.

Niekas nesupras, kad nereikia tos užuojautos. Tiesiog, kai tavo vaikas dingsta ir neatsiranda, yra tik nežinomybė. Dėl ko tada gali užjausti? Juk yra ne taip, kai žmogus miršta, yra palaidojamas. Štai tada, per laidotuves, galima reikšti užuojautą. O tada, kai vaikas nerastas, užuojauta nėra palaikymas, gal tik smalsumas.

Man sakė: „kaip tu, vargše, gali gyventi, aš tai neištverčiau". Tik sako taip... Jei žmogui reikės pagalbos, pats paprašys, o jei nereikia - tai atstokite nuo jo. Kaip gyvenu? Gyvenu! Ir vilties dar turiu! Jei žinote, kur man važiuoti, kur savo vaiko ieškoti - praneškite. O visa kita, visokios neva užuojautos yra tik žodžiai.

Tėvų sielvartą gali suprasti tik tas, kas pats yra tai patyręs.

Aš, sūnui dingus, tris savaites nei šukavausi, nei prausiausi, laksčiau kaip „bomžė" gatvėse ieškodama. Dirbau vienoje bendrovėje direktore, bet iškart išėjau atostogų, o paskui iš viso išėjau iš darbo, nes man reikėjo vaiko ieškoti. Į Maskvą važiavau, iš policijos neišeidavau. Buvo toks siaubas, kad vaikas dingo į nežinią.

Dabar jau yra daugiau priemonių - dronai, sonarai, socialiniai tinklai ir taip toliau, bet yra ir naujų bėdų. Paaugliai išbando narkotikus. Nesuprantu, kaip čia negalima su tuo susitvarkyti.

Buvau komandiruotėje Portugalijoje. Ten niekas svetimas negali užeiti į mokyklą. Ir prie mokyklos neaiškūs asmenys nesišlaisto. O mano mama Naujininkuose prie mokyklos gyveno ir pro langą matydavo, kaip prie mokyklos privažiuoja baltas mersedesas, o jį apstoja mokiniai. Mama paskambino į policiją ir po 5 minučių mersedesas dingo. Dar po 5 minučių atvažiavo policija ir nieko nerado. O policijos ekipažui išvažiavus, po pusvalandžio vėl atvažiavo tas pats automobilis! Nežinau, kaip vertinti visuomenę, kuri taip nemyli ir nesaugo savo vaikų.

Aš pati atėjau į Dingusių žmonių šeimų centrą, tris metus čia dirbau savanore, paskui - buhaltere, o dabar - direktore.

Labai užjaučiu Mykolo tėvus ir prašau - palikite juos ramybėje, neuždavinėkite bereikalingų klausimų vien iš smalsumo. Pakaks draskyti motinai širdį! Šeimai turi būti suteikiama profesionali psichologų pagalba, aš nuoširdžiai meldžiuosi, kad Mykolą surastų, bet nelįskite žmogui į dūšią su savo tuščiais klausimais. Linkiu Mykolo tėvams niekada nepasiduoti, linkiu stiprybės. Daugiau nieko negaliu pasakyti. Per daug gerai suprantu, ką jie dabar išgyvena. Negaliu apie tai kalbėti be ašarų."

Skaičiai

• Kasmet Lietuvoje dingsta apie 2000 vaikų, bet apie 75 proc. jų grįžta namo.

• Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2015 m.. Lietuvoje dingo 2048 vaikai, 2019 m.. - 3615 vaikų, 2020 m. - 2278, 2022 m. - 1938 vaikai, o šiais metais - jau 96 dingę nepilnamečiai.

• 2022 m.. dėl įvairių priežasčių į policijos įstaigą buvo pristatyti 34 vaikai iki 13 metų amžiaus ir 80 paauglių, kurių amžius - 14-15 metų. Aštuoni vaikai valkatavo, o vienas - elgetavo. Per pastarąjį dešimtmetį valkatavimo atvejų sumažėjo 23 kartus, o elgetavimo - 18 kartų.

• Dingus vaikui, galima visą parą skambinti nemokama linija 116 000, kuri veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, taip pat Albanijoje, Serbijoje, Šveicarijoje. Skambutis iškart bus perduotas linijos 112 operatoriams.

• Dingusių žmonių paieška Lietuvoje užsiima ir 5 privačios paslaugų teikėjos. Viena paieškos valanda, priklausomai nuo sudėtingumo, gali kainuoti nuo 25 iki 50 Eur.

• Europoje per metus dingsta apie 1 mln vaikų, o pasaulyje 8 mln.

• Europos Sąjungoje kas 8 min. pranešama apie dingusį vaiką.

Jei matėte Mykolą Davidonį ar žinote ką nors apie jo dingimą, praneškite policijai!