1 nuotr.Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje korupcinėmis nusikalstamomis veikomis kaltinama epidemiologė Loreta Ašoklienė, trečiadienį paskelbė netenkinantis prašymo nušalinti valstybinį kaltinimą palaikančius prokurorus.
„Teismas netenkino prašymo nušalinti prokurorus“, – Eltai sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.
Į teismą su prašymu nušalinti valstybinį kaltinimą byloje palaikančius prokurorus Mantą Jurkėną ir Ramūną Pačebutą kreipėsi L. Ašoklienės vyro Edvino Ašoklio, kuris taip pat yra kaltinamasis byloje, advokatas. Šis siekė prokurorų nušalinimo, nes įžvelgė galimą jų šališkumą.
Anot Panevėžio apygardos teismo atstovės spaudai J. Gudelienės, baudžiamoji byla trečiadienį pradėta nagrinėti, posėdžio metu buvo perskaitytas kaltinamasis aktas.
„Ašokliai kaltės nepripažįsta, ketvirtas kaltinamasis, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojas, kaltę pripažįsta iš dalies“, – teigė teismo atstovė.
Pasak J. Gudelienės, kaltinamieji savo parodymus duos po liudytojų apklausų.
Kitas teismo posėdis byloje numatomas rugsėjo 18 d.
Panevėžio apygardos teismui perduotoje baudžiamoje byloje kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pateikti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienė, jų sūnui K. A. bei E. Ašoklio vadovaujamos gydymo įstaigos darbuotojui.
Bylos duomenimis, Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis. Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.
Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.
Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. T., kuris suklastojo dokumentus. Be to, teisėsaugos duomenimis, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.
