1 nuotr.Kaskart, kai keičiasi kartos, demagogiškai ūbaujama, jog į gyvenimo sceną įžengia nauja, nesugadinta karta. Pvz., ne ta, kurią sugadino, išmontavo ir kažkaip kitaip sumontavo sovietmetis, nepribaigtos buržuazijos liekanos ar Cicerono laikai senovės Romoje. Visada vienodai tvirtinama, jog ydingą, sugedusią, tamsią, būtinai atsilikusią kartą keičia pažangi, tauri, skaidri jaunoji karta. Esą anksčiau buvo juoda, o dabar bus balta. Tačiau, kaip gyvenimas rodo, jaunoji karta ateina su savais matijošaičiais ir stepukoniais.
Seimo Laisvės frakcijos narys, itin jaunas politikas Marius Matijošaitis gimė ne tamsiaisiais Viduramžiais pelkėse, bet 1992 metais.
Jaunasis Marius, ne bet koks, nes baigęs ne Klausučių, bet Škotijos universitetą, pateko į Seimą su tokiu žavingu šūksniu. Išspaudžiančiu ašarą visoms muilo operų gerbėjoms. Marius pašūkavo taip: „Esu jaunas, gyvenimą ir žmones mylintis intelektualas, idealistas". Gražiai skamba? Net labai. Nes idealistai, jei nėra apsišaukėliai, pasitaiko ganėtinai retai. O šit Lietuvoje - Marijos žemėje apsireiškė jaunasis laisvūnas Marius. Kaip parodė tolesnė laisvo politikavimo skrydžio istorija, tikrai ganėtinai laisvas.
2023 m. lapkritis buvo paskutinė data, iki kurios šios kadencijos Seimo nariai dar galėjo prisipirkti už kanceliarinėmis išlaidoms skirtus pinigus įvairios technikos ir pasilikti pirkinius sau. Visus brangius kompiuterius, kompiuterinius žaidimus, išmaniuosius telefonus, mikrofonus ir t.t. parsivežti namo. Na, ir ką? Na, ir pripuolė politiniai veršiukai prie nemokamos putros. Pripuolė prie materialinių gėrybių lyg per Juodąjį penktadienį. Sako, tokių politinių veršių būta netgi 19. Tarp jų - net Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narių.
Tiesa, labiau patyręs, matyt, labiau sovietmečio „sugadintas" toks Dainius Kreivys, užuodęs paraką, paskubėjo grąžinti į Seimo kanceliariją 20 tūkst. Eur. O šit jaunasis, sovietmečio nesugadintas, nes šiais laikais gimęs Marius ėmė „plėšyti" savo švarkiuką. Nė už ką idealistas nesutinka, jog pasielgė kaip eilinis, visais amžiais ir laikais egzistavęs grobuonis.
Bet grobuonys nieko bendro neturi su žmogaus išsilavinimu ar amžiumi. Turime jaunosios kartos atstovą, sportininką, krašto apsaugos savanorį, puikiai išsilavinusį Šarūną Stepukonį. Vilkintį baltais marškiniais, ryšintį kaklaryšį. Galimai kortomis pralošusį svetimus milijonus. Na, turime ir smulkesnio kalibro jauną idealistą Mariuką. Nusipirkusį už valdiškus pinigus telefoną, kainavusį 2317 Eur, o taip pat studijinį mikrofoną, muzikinį pultą ir t.t.
O ir kiti Seimo nariai, pirko už ne savo pinigus brangiausius kompiuterius, telefonus, kompiuterinius žaidimus. Puikiai žinodami, kad šie daiktai liks jiems. Jie visi nėra „tulpiniai", „princai", nėra Pravieniškių kontingentas. Jie šiuolaikiniai, pažangūs ir tolerantiški. Tiek tolerantiški, jog toleruoja brangų, asmeniškai nieko nekainavusį telefoną savo kišenėje. Bet nė už ką netoleruos žmogaus, pasisakančio už prigimtinę šeimą.
Jei koks nors suvargęs „bomželis" nugvelbia iš prekybos centro alaus skardinę, jį užfiksuoja vaizdo kameros, jį visuomenei siūlo atpažinti policija. O jei sugauna apsauginiai, tai dar gerokai apkulia. Ir kas baisiausia - jei dar nespėjo išgerti, skardinę atima. Tačiau tai tas pats sukombinavimas kaip ir „jaunųjų idealistų". Skiriasi tik mąstai.
Anksčiau kolūkio veršių šėrikas sukombinuodavo kibirą valdiškų miltų. Kokia nors komjaunuolė Marytė išnešdavo iš „Kotono" fabriko tris poras pėdkelnių ar iš „Kauno maisto" - dešrų. O dabar, atsiprašau, jau ne komjaunuolės, bet irgi pažangios jaunuolės bei jaunuoliai vagia iš statybų ne maišiuką cemento, Kaune vadinto„cimantu", bet „įsisavina" fondų, Seimo ir t.t. pinigus. Žmonės nesikeičia. Keičiasi tik aplinkybės. Jei esi grobuonis, bailys, išdavikas, toks būsi visose santvarkose.
