Gyvenimo įgūdžių programa bus apskųsta teismui

Tokie teisiniai veiksmai buvo pristatyti antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Ne gyvenimo įgūdžiams ir vaikų seksualizacijai Lietuvoje". Konferenciją inicijavęs Seimo narys Mindaugas Puidokas sakė, kad prieš naujuosius mokslo metus sulaukė daug susirūpinusių tėvų kreipimųsi.

„Jie prašė imtis realių teisinių veiksmų apsaugant vaikus nuo genderistinės ideologijos ir seksualizacijos per Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą. Joje neliko tokių mums svarbių žodžių kaip „mama", „tėtis", „berniukas", „mergaitė", „šeima". Ko tuomet bus mokomi mūsų vaikai? Kur link veda tokios programos? Tai pamatė visi, kas netingėjo ir paskaitė", - sakė Seimo narys.

Konferencijoje dalyvavęs teisininkas Alvydas Mozeris įžvelgė teisinių spragų, priimant naująją programą.

„Konstitucijoje nurodyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Joje taip pat įtvirtinta, kad mokymas valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose yra nemokamas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatyme.

Bet kai atsiverčiame Švietimo įstatymą, minėta konstitucinė nuostata transformuojama į privalomąjį švietimą. Švietimo įstatyme privalomasis švietimas suprantamas kaip privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Konstitucinis Teismas dar 2000 m. išaiškino, jog mokymas yra tik sudedamoji ugdymo proceso dalis. Taigi, kai mes kalbame apie mokslą, negalime jo sutapatinti su ugdymu, nes tai yra kur kas platesnė sąvoka, o Konstitucija nustato, kad privalomas ne ugdymas, o mokslas.

Todėl man kyla rimtų abejonių dėl ministro įsakymais patvirtintų bendrųjų programų, konkrečiai dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos. Ją skaitant matome, kad ten kalbama apie vaiko auklėjimą ir ugdymą plačiąja prasme. Bet privalomam mokslui ten yra labai mažai vietos", - svarstė teisininkas.

Jis pridūrė, kad įstatyminiai atstovai su mokykla taip pat pasirašo ne ugdymo, o mokymo sutartį, kuri taip pat yra įtvirtinta Švietimo įstatyme.

Mato tėvų teisių pažeidimą

Pasak jo, dalykai, kurie šiandien yra naujoje programoje iš esmės yra priskiriami švietimo pagalbai, kuri yra sudedamoji švietimo sistemos dalis: „Švietimo įstatymas sako, kad viena iš mokyklos prievolių yra užtikrinti kokybišką programų įgyvendinimą ir visiškai atskira prievolė sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti švietimo ministro nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose socialinės ir emocinės kompetencijos ugdymo, smurto, patyčių ir kitose prevencinėse programose.

Įstatymo leidėjas atskyrė švietimo programų ir kitų programų įgyvendinimą. Mano įsitikinimu, ta programa nepagrįstai ir neteisėtai yra įtraukta prie formaliojo švietimo programų. Taip pat svarstytina ministro teisė nuspręsti, kas patenka į bendrojo ugdymo programas, kurios pagal švietimo įstatymą tampa privalomos".

Teisininkas sako, kad temos, kurias bando apimti naujoji programa, vaikams turėtų aiškinti tėvai.

„Konstitucija sako, kad tėvai turi teisę nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu. Programoje matome dėstomus dalykus apie vertybinių nuostatų formavimą. Tai yra doroviniai klausimai. Jeigu nustatome programą kaip privalomą, akivaizdu, kad tėvų konstitucinė teisė yra pažeidžiama", - sakė A.Mozeris.

Įžvelgia Stambulo konvencijos nuostatas

Konferencijos metu taip pat buvo parodyta ir viešosios konsultacijos tėvams įrašo ištrauka, kur viena iš programos kūrėjų Natalja Istomina sako: „Kai vaikai gimsta, jie turi dvi lytis. Kokia bus socialinė lytis, ar vėliau žmogus norės atskleisti, kokios jis yra lyties, tai yra jo pasirinkimas. Vaikai nemokomi lyčių atpažinimo kito asmens.

Jie turėtų sugebėti identifikuoti save. Yra galimybė pasirinkti tik dvi lytis: vyriškoji ar moteriškoji. Tačiau kalbant apie dabartinę mokslinę informaciją, dažniausiai siūlomi trys ar net keturi variantai. Ir tai yra: vyras, moteris, nenoriu atsakyti arba pageidauju neatskleisti. (...) Programoje nėra apie lyčių ypatingus skirtumus".

Pasak M.Puidoko - tai itin iškalbingas įrašas: „Matome, kad mūsų vaikai net nebus mokomi, kas yra vyras, kas yra moteris, kokie jų skirtumai. Pradinukams bus kalbama, kas yra lyčių lygybė, antrokai diskutuos apie lyčių lygybę ir lyčių vaidmenis. Septintoje klasėje bus analizuojama, kaip formuojasi netolerantiškas elgesys, kaip atpažinti netolerancijos užuominas. Analizuojama teisė rinktis religinį, kultūrinį tapatumą ir lytinį tapatumą. Vadinasi, lytis priklausys ne nuo prigimties, jaunuoliai bus mokomi, kad jie gali pasirinkti savo lytinę tapatybę. Stambulo konvencijos nuostatos, kurios nėra Lietuvoje patvirtintos, moksleiviams bus brukamos per kitas duris".

M.Puidokas pranešė, kad su kolegomis Seime inicijuos kreipimąsi į Vyriausiąjį administracinį teismą.

Renka tėvų parašus

Judėjimo „Basos mamos" vadovė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sakė, kad tėvai jaučia nerimą dėl naujos programos.

„Nerimo yra labai daug, nes valstybė bando perimti tėvų vaidmenį. Valstybė nori auklėti mūsų vaikus. Nejaugi mumis, tėvais, taip nepasitikima, manoma, kad mes negalime išauklėti savo vaikų, įskiepyti vertybių, pasakyti, kas yra gerai ir blogai. Manoma, kad valstybė tai padarys geriau.

Jeigu tėveliai jaučiasi, kad negali patys paaiškinti tokių temų, galbūt tai galėtų būti pasirenkamas neformalaus švietimo dalykas. Jeigu mums leidžiama pasirinkti - vaikas lankys tikybos ar etikos pamokas, kodėl dabar mums neleidžiama pasirinkti ir visi vaikai turi dalyvauti tokioje programoje?

Gal mes norime kitokios programos, kur vaikams būtų pasakojama apie pagarbą šeimoje, apie vyro ir moters santykį, apie rengimo šeimai klausimus. O jeigu jau kalbama apie gyvenimo įgūdžius, kodėl jų nemoko, kaip vyksta rinkimai, kaip sudaromas savivaldybės biudžetas, kas yra nacionalinis biudžetas, kaip jis planuojamas. Kad užaugtų pilietis, suprantantis, kaip funkcionuoja valstybė, kaip jis gali dalyvauti valstybės gyvenime", - kalbėjo mamų atstovė.

V.Jankauskaitės-Milčiuvienės teigimu, jau yra parengtas raštas, po kuriuo gali pasirašyti kiekvienas. Jis skirtas Švietimo, mokslo ir sporto ministrui, prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei.

Rašte teigiama, kad ministro įsakymu patvirtinta Gyvenimo įgūdžių ugdymo bendroji programa nepagrįstai ir neteisėtai yra patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa. Todėl reikalaujama ją pašalinti iš bendrųjų programų sąrašo.

Ketina teistis su mokykla

Penkių vaikų mama Loreta Fokienė perdavė asociacijos „Petys už laisvę" vadovo ir kavinės „Gustuko picerija" savininko Manto Zemecko poziciją.

Jis svarsto galimybę kreiptis į mokyklą, pareikšdamas jai pretenziją dėl mokymo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir prašydamas mokyklos sustabdyti programos dėstymą jo penktokei dukrai.

„Tikrai suprantu, kad mokykla yra tik centrinės valdžios priimtų sprendimų įkaitė, kuri taip pat susiduria su nemenku iššūkiu. Kita vertus, tikiuosi, kad mokykla supras, kad mano dukra, kurios atstovu esu aš, sutartinius santykius turi su mokykla. Todėl teisinis ginčas dėl sutarties sąlygų vykdymo gal padėtų net pačiai mokyklai.

Neteigiu, kad tokį būdą turėtų rinktis visi tėveliai. Kita vertus, mūsų asociacija pasirūpins, kad visi, norintys pasinaudoti tokios pretenzijos tekstu, turėtų galimybę tai padaryti", - sako M.Zemeckas.

M.Puidokas priminė Belgijos pavyzdį, kai nepatenkinti švietimu tėvai šalyje padegė keturias mokyklas: „Tikiu, kad Lietuvoje neturėtume iki to prieiti ir turėtume išgirsti tėvų balsą, kol situacija netapo tokia, kaip kai kuriose kitose šalyse".