Europarlamentaras Andrius Kubilius tiesiai šviesiai pripažino, kad jam nusišvilpt, ką mano ir kaip jaučiasi Lietuvos žmonės. Jeigu jie siunta, lai siunta, nes svarbiausias dalykas ne žmonės, o konservatorių sumanymai. Panašu, kad piliečių kančios Kubiliui netgi kelia pasitenkinimą. Toks iškrypimas vadinamas sadizmu.
Net jei žmonių nuomonė politikui visai nerūpi, jis bent jau stengiasi tai nuslėpti. Nes žmonės juk balsuoja ir gali rinkimuose palikti politiką už borto. Kubiliaus atvejis yra išskirtinis - jis nėmaž neslepia, kad žmonių gerovė jam rūpi mažiau už pernykštį sniegą. Štai dabar konservatoriai siūlo kelti PVM dėl gynybos stiprinimo, dauguma piliečių tam, aišku, nepritartų, o Kubilius atsainiai sako: „tegul žmonės siunta". Dar jam būnant premjeru susidarė įspūdis, kad konservatorių veteranas yra linkęs į sadizmą. Kuo labiau žmonės kenčia, tuo smagiau Kubiliui. Neveltui būtent jis buvo didžiausias diržų veržimo gerbėjas. Dabar, sėdint Briuselyje, galimybės pakankinti žmones yra mažesnės, bet atsiradus menkiausiai progai Kubilius grįžta prie senų sadisto įpročių. Konservatorių rinkėjai turėtų dėl to susimąstyti. Nes jeigu vienas svarbiausių konservatorių - sadistas, tai jie - mazochistai.