Klausiame pensininkų: Gal jie norėtų PATYS savo pinigus pralošti?

Ne kartą buvo kilusios politinės iniciatyvos, kad pensijas privačiuose fonduose kaupiantys žmonės turėtų teisę savo pinigais disponuoti patys - pasiimti sukauptą sumą iš karto, sustabdyti kaupimą arba jį nutraukti visai. Tačiau valdantieji baiminasi, kad pensininkai išleis visus savo pinigus, o tada grįš su ištiesta ranka.

To nenori ir fondų atstovai. Prieš keletą metų tokią iniciatyvą komentavęs Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius sakė: „Jeigu pinigus atiduodame, o žmogus juos atiduos telefoniniams sukčiams, praloš kazino ar nusipirks nelogišką pirkinį, tada likęs be pinigų kreipsis jis kreipsis į valstybę pašalpos."

Primena kartelinį susitarimą

„Vakaro žinių" kalbintas Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovas Kęstutis Makaravičius neslepia, kad „BaltCap" istorija kaip reikiant išgąsdino senjorus. „Net ir tie, kas nedalyvavo kaupime, yra nepatenkinti. Labai panašu į kažkokį kartelinį susitarimą. Lobistai padarė savo darbą, o patys fondai dabar mėgaujasi pelnu, nieko nedarydami.

Aš vis dar prisimenu laikus, kai jie „gaudydavo" ir įkalbinėdavo kiekvieną žmogų, kad tik dalyvautų kaupime. Kiek atsimenu, net seniūnijose būdavo pilna šių atstovų. O kai buvo patvirtintas automatinis įtraukimas, nebereikėjo daryti šio sunkaus darbo.

Sukurta sistema yra pasibaisėtina. Žmogus kaupia visą gyvenimą pinigus, o galiausiai negali jais pasinaudoti. Prikurta kažkokių anuitetų, apie kuriuos retas pensininkas supranta, o kai kas net tokio žodžio neištaria.

Po tokių istorijų kaip „BaltCap" pyktis tik padidėja, žmonės jaučia stresą. Su dabartine valdžia, man atrodo, kad visa Lietuva yra nuolatiniame strese", - sakė K.Makaravičius.

Perdėto rūpesčio nereikia

Senjorai tikrai nėra tokie kvaili, kad negalėtų patys nuspręsti, kur dėti savo pinigus: „Tai nėra rūpestis, tai yra tik deklaracija. O galų gale, jeigu senjoras ir praloš, tai jo pinigai. Nereikia to perdėto rūpesčio. Senjoras yra ne mažas vaikas. Beje, abejoju, kad daug senjorų žinotų, kaip tuos pinigus pralošti. O jeigu keli taip ir padarytų, kam visiems taikyti tą perdėtą, netikrą rūpestį?

Daugybė žmonių už tuos pinigus dantis susitvarkytų, būstą pasigerintų. Dabar esame tokioje situacijoje, kad turime aiškintis valdžios atstovams, kam mums reikalingi mūsų pačių pinigai. O patys fondai, matome, kad neprisiima jokių rizikų. Jie vieną gražią dieną gali įgyvendinti tokią schemą, kad sužinosime, jog visai neliko mūsų pinigų ir niekas nieko negalėsime padaryti."

Žmonės suklaidinti

Senjorų atstovas K.Makaravičius sako, jog laikas būtų sistemą keisti taip, kad senjorai patys galėtų netrukdomai disponuoti savo pinigais. „Pirmiausia, reikia skaidrumo. Bet kartu neturi būti jokių apribojimų, nes tai yra žmonių pinigai. Nepamirškime, kad dalis senjorų turi patirties su bankrutavusiais bankais, tad natūralu, kad jie nelabai pasitiki tokiomis sistemomis.

Kas bus, jeigu Lietuvoje prasidės karas? Ar nebus taip, kad užsienio bankai pasitrauks, o kaip tada senjorai pasinaudos savo lėšomis? Manau, kad neturi būti jokių apribojimų, senjorai turi turėti teisę patys išsiimti sukauptus pinigus ir jais naudotis, - sako K.Makaravičius. - Daugybei žmonių nebuvo išaiškinta, kad antros pakopos fondas yra nevalstybinis. Daugelis manė, kad tai yra valstybės įstaiga ir lėšos ten yra apsaugotos. Kai išaiškėjo tiesa, valdininkėliai, kurie reklamavo šią sistemą, atsakomybės neneša."

Interviu su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENE:

- Ar po „BaltCap" istorijos žmonės vis dar gali pasitikėti pensijų fondais?

- Žmogus, investuodamas savo sunkiai uždirbtus pinigus, turi sąmoningai pats padaryti sprendimą. Kiek yra atvejų, kai žmogus nusiperka akcijų, jos sudega ir žmogus praranda pinigus. Bet tai jie patys nusprendžia ir patys apsisprendžia taip pasielgti.

O tai, kas vyksta su pensijų fondais... Esu rašiusi, kad tai yra šimtmečio afera. Labiausiai dėl automatinio įtraukimo sistemos. Kad ir kaip fondų gynėjai sakytų, kad tai savanoriška sistema( tokį išaiškinimą yra pateikęs ir KT), aš sakyčiau, kad morališkai tai yra nesąžininga sistema. Žmogus turi pats nuspręsti, kur investuoti savo pinigus, o ne kažkieno parinktas fondas, į kurį žmogus įtraukiamas be galimybės laisvai operuoti savo uždirbtais pinigais.

- Pritartumėte, kad žmonės galėtų pasitraukti iš sistemos?

- Aš manau, kad jau vakar turėjo būti priimtas sprendimas atsisakyti automatinio įtraukimo. Suprantant, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, net jeigu pasirašai sutartį kelioms dešimtims metų, žmogus turi būti aiškiai ir detaliai supažindintas su sistema. Jis turi sąmoningai priimti sprendimą, kad jis nori ir sutinka kaupti tokiu būdu.

Patys pensijų fondai savaime nėra blogis. Blogai yra tai, kad žmogus neturi kito pasirinkimo.

Taip pat visiška nesąmonė, kad negalima pasiimti didesnės vienkartinės išmokos nei yra nustatyta suma. Žmogus turi turėti neribotą galimybę sustabdyti įmokų mokėjimą. Jeigu jis negali išeiti, jis bent jau pats turi valdyti savo pinigų investavimą. Jis turi turėti teisę sustabdyti įmokų mokėjimą tam laikui, dėl kurio pats nuspręs.

Gal tada ir pasitikėjimas pensijų fondais augs, o pasipiktinimas mažės. To reikia, kad žmogus jaustųsi savo pinigų šeimininkas. Mes visi suaugę, viską galime racionaliai vertinti. Tuomet ir fondams būtų daugiau poreikio rūpintis klientu, suteikti jam daugiau informacijos.

- Daug žmonių sako, kad nežinojo, jog įsitraukus į kaupimą, jie negalės pasitraukti arba pasiimti visų pinigų...

- Tai yra informacijos sklaidos brokas. Pensijų fondai dirbo „ant kiekio", o kai dirbi greitai, nebelieka laiko suteikti informacijos taip, kaip reikėtų. Bet ir mūsų žmonių patiklumas yra per didelis. Jie nelinkę domėtis ir net skaityti sutarčių, kurias pasirašo.

Ir šiandien yra daug pensijų fondų šalininkų, kurie įsitikinę, kad kaupimas yra geriausias būdas užsitikrinti pensiją senatvei. Tokių yra ir ministerijoje, ir įvairiose kitose valstybinėse įstaigose. Mes manome, kad „Sodra" yra patikimiausia sistema, kuri užtikrins žmonėms paramą senatvėje.

O kalbant apie investavimo būdus, visi jie yra vienodi ir nėra taip, kad vienas kažkuris iš jų yra geresnis. Jeigu gali nelaikyti pinigų kojinėje, gali investuoti ir gauti grąžą, sveikintina. Bet žmogus pats turi priimti sprendimą, kokį investavimo būdą pasirinkti.

Problema ta, kad žmonėms pasirinkimo valios nelabai palikta, bet brukama kažkas viena. Kai žmogui nuolat akcentuojamas tik vienas investavimo būdas, jis tą būdą ir renkasi.

- Kylant diskusijoms dėl bent dalies pinigų atsiėmimo, sakoma, kad pensininkai ištaškys pinigus, o gal net praloš. Tai negi geriau, kad jų pinigus praloštų kiti?

- Dabar taip ir išeina (juokiasi). Bet aš nesu linkusi laikyti mūsų žmonių kažkokia pilka mase, kurie nėra pakankamai raštingi. Manau, kad negalima taip nuvertinti žmonių, kad jeigu jie pasiims dalį sukauptų pinigų, atėjus pensijai, jie prašys pašalpų. Ir dabar statistika rodo, kad jeigu žmonės ateina prašyti paramos, dažniausiai tai yra žmonės, kurie visą gyvenimą turėjo mažas pajamas. Ar jie nuo tų varganų pinigų papildomai kauptų pensijai ar nekauptų, tai, ko gero, nuo pašalpų jų neišgelbėtų.

Kaip bebūtų, didesnę galimybę užsitikrinti orią pensiją turi tie, kurie jau dabar turi didesnes pajamas. Kuo didesnės tavo pajamos, tuo atidėjimas yra ženklesnis, o investavus, gali gauti ir didesnę grąžą. Kuo esi turtingesnis, tuo ši sistema tau palankesnė. Bet jeigu uždirbai tuos kelis šimtus eurų ir dar kas mėnesį atidėsi po 40 eurų, gal po keliasdešimties metų ir galėsi prie pensijos prisidėti tuos 100 eurų, bet kokia bus jų vertė...

Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas. Niekas nežinome, kas bus po keturiasdešimties metų. Jaunuolis, kuris yra nusiteikęs kaupti tuos 30-40 metų, turi didesnes galimybes pasiekti neblogų rezultatų. Bet, mano subjektyvia nuomone, tie žmonės, kurie buvo įkalbėti ateiti į pensijų fondus, nors jiems buvo likę 10-15 m. iki pensijos, jie buvo apgauti.

Dar blogiau, kad dabartiniai senjorai, kurie išeinantys į pensiją ir toliau dirba, nuėję į pensijų fondą būna įkalbėti toliau tęsti kaupimą. Tai nėra sąžininga, nes išėjęs į pensiją žmogus jau turi gauti savo sukauptą išmoką, nepriklausomai nuo to dirba jis toliau ar ne.