respublika.lt

Kodėl teisingumui trūksta pinigų?

(77)
Publikuota: 2023 balandžio 10 14:30:00, Deimantas KNIŠKA
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Neseniai paaiškėjo, kad teismai ir kitos teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijos taip nubiednėjo", kad net nebeturi pinigų laiškams išsiųsti. Kodėl? Apie tai Vyriausybės narių buvo klausiama Seimo plenarinių posėdžių salėje.

 

 

Aš turiu teisingumo ministrei klausimą. Viešojoje erdvėje iš tikrųjų girdime, kad kritinė situacija, skundžiasi teismai - trūksta darbuotojų, infrastruktūra susidėvėjusi, atlyginimai, na, irgi tam tikro lygio. Noriu paklausti, kokia bus jūsų reakcija į pagalbos šauksmą, kokius veiksmus esate numatę gelbėdami teisėsaugos institucijas - tiek prokuratūrą, tiek teismus, nes, kaip suprantate, vienas iš stiprios demokratijos pamatinių ramsčių yra būtent stipri teisėsaugos sistema?", - iškėlė klausimą parlamentarė Ligita Girskienė.

Kaip suprantu, klausimas yra tiek apie teismus, tiek apie teisėsaugos institucijas. Turbūt puikiai suprantame, kad tai yra nepriklausomos institucijos. Net jeigu žiūrėtume arba Teismų įstatymą, arba Prokuratūros įstatymą, jie atstovauja ir derasi dėl biudžeto savarankiškai, nė viena ministerija neatstovauja. Tas Teisingumo ministerijos pavaldumo ar netgi atstovavimo biudžeto derybose pokytis buvo panaikintas jau prieš kelis dešimtmečius. Teisingumo ministerija nėra tiesiogiai atsakinga ir nesidera dėl biudžeto", - teisinosi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (Ewelina Dobrowolska).

Anot jos, nėra net diskusijos, kad šiandieną teisėjų atlyginimai neatitinka tikrovės ir poreikių.

Sprendimas yra, sprendimas jau yra pateiktas Seime, egzistuoja ir pateikimą įveikęs - valstybės tarnybos reforma. Noriu atkreipti dėmesį, kad teisėjų atlyginimai nėra tie atlyginimai, kur Vyriausybė galėtų tiesiog duoti daugiau pinigų. Jų atlygis yra reglamentuojamas koeficientais, kurie yra įrašyti į įstatymą. Jeigu mes nepakeisime įstatymo, tai tiesiog duoti daugiau pinigų... jų panaudoti teisėjai tiesiog negalės. Įstatymo projektas, kuris yra dalis valstybės tarnybos reformos, kuri yra Seime, atliepia Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos lūkestį. Pagal tą pateiktą reformą apie 40 proc. kiekvienai teismų grandžiai pakiltų atlyginimai. Jeigu mes kalbėtume apie teisėjų korpusą, tai sprendimas yra, jis yra Seimo rankose. Labai tikiuosi, kad jis bus priimtas pavasario sesijos metu tam, kad Vyriausybė, jau numačiusi tuos biudžetus, šiemet galėtų panaudoti", - dėstė ministrė.

E.Dobrovolska pripažino, kad problema susijusi ne tik su algomis.

Antra dalis, jeigu mes kalbėtume apie teismus, tai yra ne teisėjų atlyginimus, o kitą dalį. Šiandien mes jau turbūt 8 mėnesius praleidę kartu su teisėjais, Nacionaline teismų administracija kalbėdami dėl optimalaus teismų žemėlapio, kokiu būdu galėtume įsivertinti ir Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, kaip išdėlioti ir efektyvinti tą žemėlapį, bet kartu užtikrinti tinkamą finansavimą ir visam korpusui. Tai su šiais sprendimais taip pat tikiuosi ateiti į Seimą dar pavasario sesijos metu tam, kad galėtume pristatyti ir užtikrinti, kad ir antra korpuso dalis būtų finansuojama ir atlieptų nepriklausomumo poreikį.

Jeigu mes kalbėtume dėl teisėsaugos institucijų, turbūt prokuratūrą turėjote omenyje, tai prokuratūra pagal savo įstatymą tiesiogiai atstovauja derėdamasi dėl biudžeto su Finansų ministerija", - kalbėjo E.Dobrovolska.

Ją papildė premjerė Ingrida Šimonytė.

Aš dar kartą tą patį paminėčiau, ką minėjo ministrė apie teismus. Valstybės tarnybos reforma, kuri yra pateikta Seimui, apima visas viešojo administravimo institucijas: teisines institucijas, teisėtvarkos, teisėsaugos institucijas, ir leistų nustatyti palyginamąjį atlygį visam viešajam administravimui. Būtų labai gerai, jeigu Seimas galiausiai prie šitų diskusijų grįžtų. Mes jau buvome net pasiryžę, kad pirmos dalies pokyčiai įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, ir tie pinigai netgi buvo suplanuoti biudžete, juos mes būtume perskirstę, Seimui priėmus įstatymą. Na, panašu, kad diskusijos dėl labai nesuprantamų priežasčių trunka šiek tiek ilgiau, negu kad racionalu būtų, bet bent jau nuo 2024 metų tikrai visos tos darbo užmokesčio sistemos galėtų būti peržiūrėtos ir priartintos viena prie kitos tam, kad nebūtų taip, kad prokuratūra pyksta ant STT, STT ant teismų, teismai ant policijos, policija ant žvalgybos, nes kažkas kažkur išsirūpino sau kažkokias specialias sąlygas. Būtų gerai, kad į tokią harmoningą tarpusavio dermę sudėlioti apmokėjimo principai būtų priimti, tuomet tais metais atitinkamai biudžetas tikrai tam būtų numatytas. Būtume tą padarę dar ir šiemet, bet, gaila, diskusijos užtruko", - teigė I.Šimonytė.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
11
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (77)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s