Konstitucinį Teismą siūloma išvaikyti

Į renginio dalyvius su vaizdo sveikinimu kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda, šventiniame renginyje dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (Ewelina Dobrowolska), Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, kadenciją baigę ir pareigas einantys KT teisėjai, teismų bendruomenės atstovai, teisininkai, politikai, buvę ir esami KT darbuotojai.

Pasak Seimo pirmininkės, trisdešimt metų - tai ne tik laiko ženklas. Tai taip pat nuoseklaus darbo, atsidavimo, kuriais kiekvienas KT bendruomenės narys prisidėjo ir prisideda prie Lietuvos teisinės sistemos stiprinimo, įrodymas.

Parlamento vadovė sako, esą per tą trisdešimtmetį Teismas savo aukščiausią konstitucinį autoritetą įtvirtino ne tik spręsdamas sudėtingas konstitucinės justicijos bylas, bet ir aktyviai dalyvaudamas valstybės teisiniame gyvenime, mokydamas visuomenę apie mūsų Konstitucijos esmę. Kiekvienas Teismo sprendimas, kiekvienas pareiškimas neva tvirtina mūsų teisinės valstybės pamatus.

„Gerbiami KT bendruomenės nariai, jūsų darbo rezultatai ne tik formuoja valstybės teisinę aplinką, bet ir užtikrina, kad kiekvienas asmuo Lietuvoje žinotų galintis pasikliauti teise ir teisingumu. Praėjus trims dešimtmečiams nuo KT veiklos pradžios, norėčiau padėkoti kiekvienam, kuris prisidėjo prie šios svarbios institucijos veiklos. Kiekvieno jūsų individualus ir bendras įnašas formuojant ir plėtojant Lietuvos teisinę sistemą yra reikšmingas. Šiandien, žvelgdami į praeitį, matome daug nuveikto darbo, ne mažiau jo laukia ir ateityje", - liaupsėmis žarstėsi V.Čmilytė-Nielsen.

Ji savo sveikinime neabejoja, kad „būsimi veiklos metai bus kupini to paties ryžto, profesionalumo ir principingumo, kurie iki šiol buvo skiriamieji Konstitucinio Teismo veiklos bruožai".

Bet ne visi apie KT galvoja taip teigiamai. Pavyzdžiui, humanitarinių mokslų daktaras, politologas Vytautas Sinica yra partijos Nacionalinis susivienijimas vicepirmininkas. O ši partija KT iš viso siūlo paleisti.

„Sunku tiksliai nubrėžti datas, kada ėmė keistis KT elgesys ir doktrina. Tačiau faktas toks, kad pradžioje, pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, jis gerbė Konstitucijos tekstą, o vėliau palaipsniui vis labiau leido sau aiškinti absoliučiai nesusijusius su Konstitucijos tekstu ar net tiesiogiai jam prieštaraujančius dalykus. Tas reiškinys ypač išryškėjo, kai KT pirmininkavo Dainius Žalimas. Bet, tiesą sakant, dar radikalesnę formą įgavo dabar, esant dabartinei KT sudėčiai", - „Vakaro žinioms" sakė V.Sinica.

Politologas teigė galintis pasidalinti bent keliais tai įrodančiais faktais.

„2014 m. liepą buvo priimtas nutarimas dėl Tautos teisės į referendumo inicijavimą. 1994 m. tas pats KT buvo išaiškinęs tikrai logiškai ir pagal Konstitucijos tekstą, kad Tauta yra Konstitucijos šaltinis, o ne atvirkščiai. Ir ji visada gali inicijuoti kažką keisti toje Konstitucijoje. O Seimas ar kitos institucijos tam negali sutrukdyti. Po 20 metų jau buvo išaiškinta priešingai: kad Seimas gali vertinti, ar visuomenės inicijuojami Konstitucijos pakeitimai yra suderinami su pačia Konstitucija. Konstitucija, kurią ir norima keisti. Šis absurdas buvo pirmas toks žingsnis ir jis susijęs su D.Žalimo laikotarpiu.

Antras etapas - dabar. Jame, sakyčiau, dar ryškiau pažeidinėjama paties KT doktrina, radikaliai keičiant tai, ką jis pats yra anksčiau išaiškinęs. Pavyzdžiui, dėl kalbos politikos. Anksčiau KT yra teikęs nuo 3 iki 5 išaiškinimų dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevalstybine kalba. Visus kartus vienareikšmiškai buvo pasakyta, kad tai prieštarauja Konstitucijos normoms. Tik buvo leista Valstybinei lietuvių kalbos komisijai daryti išimtis.

Šiemet KT, paneigdamas savo ankstesnius išaiškinimus, pareiškė, kad nebebūtina vadovautis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimais norint priimti kokias nors išimtis. Tai - chrestomatinis pavyzdys, kad KT tapo visiškai politizuota institucija, kurioje teisėjų sprendimus lemia galios santykis ir jų pažiūros", - konstatavo V.Sinica.