Kraujomaiša Lietuvoje - iki šiol ne nusikaltimas

Iki 6 metų nelaisvės

R.Šalaševičiūtė norėtų, kad būtų papildytas Baudžiamasis kodeksas, į jį įrašant sąvoką „kraujomaiša".

„Tas, kas savanoriškai lytiškai santykiavo su kitos lyties asmeniu, kuris yra artimas giminaitis: vaikas, tėvas, motina, brolis, sesuo, senelis, pusiau brolis/sesuo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, baudžiamas laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų", - tokias naujas nuostatas siūlo Seimo narė.

Aiškinamajame rašte ji dėsto, kad būna atvejų, kai dėl savanoriško lytinio santykiavimo tarp artimų giminaičių gimsta neįgalūs kūdikiai.

„Baudžiamajame kodekse nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už savanorišką lytinį santykiavimą tarp artimų giminaičių. Dėl to prokuratūros ir policijos pareigūnams, nustačius lytinius santykius su artimu giminaičiu, nėra galimybių pradėti baudžiamąjį procesą. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės šių metų birželį pateikti statistiniai duomenys: per pastaruosius trejus metus 957 Lietuvos vaikai pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų. 42 proc. seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukentėjo nuo artimo žmogaus - tėvo, mokytojo, motinos sugyventinio, brolio ar globėjo, t.y. vaikai, dažniausiai smurtą patiria artimoje aplinkoje", - dėsto R.Šalaševičiūtė.

Suveiktų prevenciškai

Pasak jos, siūlomas reglamentavimas, apribojant artimų giminaičių savanorišką lytišką santykiavimą, turėtų sumažinti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypač prieš vaikus. Numatyti apribojimai padėtų ginti viešąjį interesą, kas būtina atsižvelgiant į didėjančių seksualinių nusikaltimų tendenciją ir naujų rūšių grėsmes šioje srityje, ypač vaikų artimoje aplinkoje, užtikrintų dėl kraujomaišos vaikų apsigimimų mažėjimą, mažintų paveldimų ligų riziką, stiprintų visuomenės fizinę ir psichinę sveikatą, gerovę bei dorovę.

Paprastai parlamentarai projektų neregistruoja nei iš šio, nei iš to, dažniausiai būna reaguojama į kokius nors rezonansinius įvykius. Ar pastaruoju metu pasipylė kraujomaišos atvejų?

„Yra daugybė atvejų, kai patiriamas seksualinis smurtas artimoje aplinkoje, pastaruoju metu skaičiau apie du kraujomaišos atvejus. Tiesa, jie buvo susiję su prievarta, o už tai baudžiamoji atsakomybė yra numatyta. Užtat už kraujomaišą be prievartos atsakomybė nėra numatyta", - „Vakaro žinioms" sakė R.Šalaševičiūtė.

Civiliniame kodekse numatyta, kad draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais. Būtent remdamasi Civiliniu kodeksu lytinius santykius tarp minėtų giminaičių Seimo narė ir siūlo kriminalizuoti.

Savotiškas požiūris

Beje, advokatas Petras Ragauskas viešai pareiškė, kad R.Šalaševičiūtė kraujomaišą siekia įrašyti prie nusikaltimų seksualinių apsisprendimų laisvei, tarp kurių klasifikuojami tokie nusikaltimai, kaip seksualinis prievartavimas, vaiko tvirkinimas ir pan.

„Tokio nusikaltimo, jeigu jis būtų numatytas, vieta tikrai ne prie nusikaltimų seksualinei apsisprendimo laisvei, o prie nusikaltimų dorovei.

Aiškiai matosi, kad tai yra nusikaltimas, kuris yra grindžiamas visuomenės požiūriu, tam tikromis nusistovėjusiomis dorovės ar moralės normomis. Nėra niekam žala padaroma. Ypač pirmoji dalis, kur nėra jokių apsigimimo faktų, yra tik patys savanoriški lytiniai santykiai, tai yra absoliučiai bandymas kištis į žmonių tarpusavio santykius moralizuojant", - tvirtino teisininkas.

Gal ir žudyti leiskime?

R.Šalaševičiūtę toks požiūris pritrenkė.

„Vienas advokatas labai išreklamavo mano projektą. Tačiau į žmonių tarpusavio santykius mes kišamės ne tam, kad jiems sukeltume problemų. Juk ir su smurtu artimoje aplinkoje kovojame, už tai yra numatytos bausmės. Tai irgi galime sakyti, kad tai - kišimasis į šeimos narių santykius. Bet negi leisi smurtauti? Nužudo savo vaikus. Tai negi neturime kištis?" - retoriškai klausė Seimo narė.

R.Šalaševičiūtė abejoja, ar jos projektui bus pritarta, kai dabartiniai valdantieji taip liberaliai žiūri į seksualinius santykius. Be to, ji mano, kad ir kai kuriose opozicinėse frakcijose bus seimūnų, kurie pataisoms nepritars.

„Artėja rinkimai ir labiau žiūrima ne į problemas, o į savus reitingus. Bet manau, kad blaiviai mąstantys Seimo nariai suvoks, jog atsakomybę už kraujomaišą reikia numatyti", - reziumavo parlamentarė.

Komentuoja Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovas, VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas Prof. Algirdas UTKUS:

„Jei tai yra incestinis ryšys (tarp pirmos eilės giminaičių: tėvas-dukra, motina-sūnus, sesuo-brolis ir pan.), rizika, kad vaikas turės negalią, yra apie 50 proc. Tai - labai didelė rizika. Iš jos 30 proc. tikimybės sudaro tai, kad vaikas gali sirgti genetine liga, kurios paveldėjimas yra autosominis recesyvus.

Tos ligos gali turėti įvairių požymių: širdies defektas, kai kurių organų nepakankamumas, kai kurių galūnių defektai ir t.t. Ir dar apie 20 proc. tikimybė, kad vaikas turės intelektinę negalią. Arba, paprasčiau sakant, protinį atsilikimą.

Autosominis recesyvus paveldėjimas - toks paveldėjimas, kai vaikas suserga, nes ir iš vieno tėvo, ir iš kito gauna pakitusį geną. O kadangi lytinis santykis yra tarp artimų giminaičių, yra daug didesnė tikimybė, kad jie turės bendrų genų. O tarp bendrų genų yra tokių, kurie lemia ligas. Kiekvienas iš mūsų turi mažiausiai po vieną geną, kuris gali lemti tokio paveldėjimo ligą. O kai ryšys yra tarp giminaičių, yra daug didesnė tikimybė, kad pakitę genai lems genetines ligas vaikui. Ir esant incestiniui ryšiui didėja rizika, kad gims negyvas kūdikis arba įvyks persileidimas", - paaiškino A.Utkus.

Pasak jo, kuo giminaičiai, tarp kurių vyksta lytinis aktas, yra tolimesni, tuo rizika, kad vaikas gims nesveikas, yra mažesnė. Pavyzdžiui, rizika, kad gims nesveikas vaikas po pusbrolio-pusseserės ryšio, yra tik dukart didesnė nei bendroje populiacijoje.

„Bendroje populiacijoje rizika, kad vaikas turės įgimtų defektų, yra maždaug 3 proc., tad pusbrolio-pusseserės atveju - maždaug 6 proc. Kuo giminystės linija tolimesnė, tuo rizika mažesnė. Pavyzdžiui, tarp antros eilės pusbrolio-pusseserės rizika - tik maždaug 1 proc. didesnė nei bendroje populiacijoje", - dėstė profesorius.

Pasak mokslininko, kadangi Lietuvoje intymūs ryšiai tarp giminaičių nėra nusikaltimas, nėra ir statistikos, kiek vaikų gimsta po kraujomaišos.

„Lietuvoje giminių santuokos nėra populiarios, kaip kai kuriose Azijos šalyse, kur apsigimimai dėl tokių lytinių santykių yra labai dažni. Lietuvoje kasmet pasitaiko tik po kelis atvejus.

Pas mus kartais konsultuotis atvyksta antros eilės pusbroliai-pusseserės, kurie galvoja apie vaikučius. Nori sužinoti, kokia yra rizika ir kokius tyrimus reikia pasidaryti.

Aišku, yra atskira kriminalinė statistika, kai tėvas išprievartauja dukrą ar brolis seserį, tačiau ir tokia statistika netiksli. Nes, pavyzdžiui, niekas neregistruoja atvejų, kai artimi giminaičiai santykiauja abipusiu sutikimu ir po to gimsta vaikas. Nebent gimsta vaikas su genetine liga ir šeima atvyksta pas mus. Bet tai - reti atvejai", - konstatavo A.Utkus.

Faktai

Kraujomaiša yra kriminalizuota daugumoje ES valstybių, taip pat ir kitose valstybėse, nepriklausančiose ES, t.y. Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

Baudžiamoji atsakomybė taip pat yra taikoma Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose. Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą nėra taikoma tik 9-iose ES valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje. Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Dažniausiai už kraujomaišą yra baudžiama laisvės atėmimo bausme. Bauda už šias veikas vietoje laisvės atėmimo gali būti skiriama tik Austrijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje ir Vokietijoje.

Asmenims, kurie turi seksualinių santykių su savo artimais giminėmis (tėvais, seneliais, patėviais (pamotėmis), vaikaičiais, vaikais, įvaikiais, dėdėmis, tetomis, broliais, seserimis, pusiau broliais/seserimis, sūnėnais, dukterėčiomis), įvairių valstybių baudžiamaisiais kodeksais yra taikomos skirtingos laisvės atėmimo bausmės - nuo 1 metų iki 10 metų.

Lyginant su ES valstybėmis, Australijoje, JAV ir Kanadoje numatyta griežtesnė atsakomybė: pvz., Australijoje nuo 8 metų laisvės atėmimo iki galimos maksimalios bausmės - 25 metų laisvės atėmimo, be to, pripažinti kaltais asmenys įtraukiami į Seksualinių nusikaltėlių registrą 15 metų laikotarpiui; Jungtinėse Valstijose bausmės yra nuo 1 metų laisvės atėmimo, o kai kuriose valstijose net iki gyvos galvos; Kanadoje yra baudžiama laisvės atėmimu iki 14 metų.