1 nuotr.Lapkričio pradžioje Kretingoje po stipraus lietaus kilęs potvynis, užpylęs gatves ir kiemus, ne tik naikino žmonių turtą, bet ir kilo taršos pavojus: teko į vandens telkinius išleisti nevalytas nuotekas. Šis įvykis atskleidė, kad savivaldybės ir gyventojai nepakankamai pasirengę dėl klimato kaitos vis dažniau pasikartojantiems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Aplinkos ministerija dalijasi, kokios priemonės gali padėti apsisaugoti nuo potvynių daromos žalos aplinkai, visuomenės sveikatai, turtui.
Nepakankamai įvertina potvynių grėsmes
Pirmiausia savivaldybėms ir gyventojams reikėtų pasitikrinti, kokios potvynių prognozės nustatytos jų teritorijai - peržiūrėti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, kuriuos sudaro atskiri Sniego tirpsmo ir liūčių, Užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir Skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai.
Ten pat galima rasti Potvynių rizikos objektų ir teritorijų duomenų rinkinį apie rizikos objektus užtvindymo atveju galinčius sukelti atsitiktinę taršą. Taip pat atidžiai sekti Lietuvos hidrometeorolgijos tarnybos informaciją apie orus ir perspėjimus.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldybės nepakankamai įvertina potvynių grėsmes ir teritorijų planavimo dokumentuose potvynių zonose planuoja urbanizuotų teritorijų plėtrą arba išduoda statybas leidžiančius dokumentus. Taip pat savivaldybių lygmenyje būtina aktyviai dirbti su rizikingose zonose žemes valdančiais ir veiklą vykdančiais gyventojais konsultuojant juos potvynių grėsmės ir apsisaugojimo būdų klausimais.
Prognozės rodo, jog iki šio šimtmečio pabaigos vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje padidės nuo 1,2 ºC pagal labiau optimistinį scenarijų ar iki 2,8 ºC pagal labiau pesimistinį.
Būtina keisti infrastruktūros plėtros praktiką
Esant tokioms klimato pokyčių tendencijoms būtina keisti ir urbanizuotų teritorijų viešosios infrastruktūros plėtros praktiką. Problemą aštrina urbanizuotų teritorijų vystymas didinant vandeniui nelaidžių paviršių plotą ir ant jų patenkančių kritulių nuvedimas vamzdynais į upelius, griovius ar kitus paviršinius vandens telkinius.
Tai daro didelę žalą gruntinio vandens režimui, sukelia papildomą paviršinių vandens telkinių taršą, reikalauja didelių išlaidų infrastruktūros įrengimui, eksploatacijai, o svarbiausia - greitas kritulių vandens nuvedimas į paviršinius vandens telkinius žymiai padidina potvynių mastą.
Planuojant naujas urbanizuotas teritorijas būtina numatyti kritulių vandens sugėrimo priemones (grioviai prie gatvių, sugerdinimo baseinai, laidi stovėjimo aikštelių danga, akumuliaciniai sluoksniai po kieta danga dengiamomis teritorijomis, infiltraciniai laukai ir pan.) kiek įmanoma mažinant paviršinių nuotekų susidarymą.
Dar didesnė problema yrą mišrios nuotekų surinkimo sistemos ir paplitusi gyventojų praktika gyvenamojoje valdoje susidarančias paviršines nuotekas išleisti į viešąją nuotekų surinkimo sistemą. Tai ne tik gerokai padidina komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo kaštus, bet dėl didesnio surenkamų nuotekų kiekio labiau teršiama aplinka, išauga nuotekų tvarkymo infrastruktūros avarijų tikimybė.
Yra daug efektyvių apsisaugojimo būdų
Per potvynius lietaus vandens nutekėjimui labai praverčia tvarios drenažo sistemos, kurios imituoja natūralias ekosistemas, jos leidžia efektyviau, ekologiškiau tvarkyti lietaus vandenį, sumažina paviršinių nuotekų kiekį ir srauto greitį kuo labiau išsklaidant, filtruojant ir surenkant lietaus vandenį netoli jo iškritimo vietos. Tam naudojamos įvairios lietaus vandens surinkimo sistemos, žalieji stogai ir sienos, filtraciniai grioviai, vagos, pralaidūs šaligatviai ir kt. Šios sistemos taip pat sudaro sąlygas pašalinti teršalus iš lietaus nuotekų.
Taip pat savivaldybėms rekomenduojama atlikti labiausiai linkusių į lokalius poplūdžius teritorijų vertinimą, ištirti poplūdžių priežastis ir numatyti galimus techninius sprendimus. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus ar keičiant galiojančius, rengiant statinio statybos projektus, siūloma nustatyti didesnį „žaliojo ir mėlynojo koeficiento" reikalavimą plėtros projektams intensyviai užstatytose teritorijose, kuriose pasireiškia staigūs potvyniai, gali būti jautrių gyventojų, pavyzdžiui, ligoninėse, vaikų darželiuose ir pan.
Negalima pamiršti ir kitų aštrėjančių meteorologinių reiškinių keliamų grėsmių, tokių kaip potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių (užtvankų, apsauginių pylimų, polderių ir pan.) griūtys. Ši sritis taip pat turi tapti savivaldybių prioritetu vykdant statinių būklės priežiūrą.
Ne mažiau opi problema ir potencialūs taršos židiniai užliejamose teritorijose - agrochemijos sandėliai, kuro saugyklos, mėšlidės, užterštos teritorijos ir pan. Šie objektai ir jų keliamos grėsmės turi būti atsakingai vertinami konsultuojant gyventojus, kitus ūkinės veiklos vykdytojus, rengiant savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo planus.
