1 nuotr.Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad COVID-19 pandemijos metu, 2021 m., Vyriausybės taikytas draudimas ribojimas nesirinkti daugiau negu dviem šeimoms uždarose patalpose neprieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT paskelbė trečiadienį, išnagrinėjęs tris individualius konstitucinius skundus (sujungtus į vieną), kuriuose keliamas klausimas, dėl 2021 m. gegužę, karantino dėl COVID-19 pandemijos metu, Vyriausybės nutarimu įvestų draudimų susitikti daugiau nei dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams, taip pat daugiau nei penkiems asmenims atitikties Konstitucijai.
Į KT kreipėsi trys moterys, kurioms už minėto draudimo nepaisymą anksčiau teismai buvo skyrė įspėjimus. Pareiškėjos tvirtino, kad Vyriausybės 2021 m. gegužę numatyti ribojimai pažeidžia jų Konstitucijoje įtvirtintą teisę laisvai judėti, laisvai kilnotis.
KT nutarimą perskaitęs KT pirmininkas Gitnaras Goda pažymėjo, kad, teismo įsitikinimu, dėl užkrečiamos ligos pavojaus valstybėje susidarius ypatingai situacijai, įstatymų leidėjas gali riboti asmenų judėjimą, o šie ribojimai gali būti detalizuojami poįstatyminiuose aktuose, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimuose.
„Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai, siekiant apsaugoti nuo užkrečiamų ligų plitimo visuomenėje, dėl kurių kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas (...) jam kylančią pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai, sumažinti sveikatai kylantį pavojų, tais atvejais, kai neįmanoma pavojui kitaip užkirsti kelią, gali nustatyti asmens teisę spręsti, kurioje Lietuvos teritorijoje būti, kada šią vietą palikti, persikelti į kitą vietą, (...) taip pat spręsti, ar likti Lietuvoje ar iš jos išvykti ir teisę pasirinkti ribojančias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje“, – aiškino G. Goda.
„Pagal Konstituciją, gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtintas žmonių užkrečiamosioms ligoms skirtas suvaldyti priemones gali detalizuoti poįstatyminiuose teisės aktuose“, – tvirtino KT pirmininkas.
Anot KT, pagal Konstituciją, poįstatyminiuose aktuose gali detalizuojami ne tik įstatyme numatyti ribojimai, bet ir jų trukmė bei mastas.
