Lietuvos getų antinacinio pasipriešinimo dalyviams siūloma suteikti apdovanojimus po mirties

„Buvo parodytas unikalus ryžtas priešintis naciams ginklu jungtiniame Vilniaus geto partizanų organizacijos pogrindyje“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte, kurį ketina pateikti Seimui parlamentaras Emanuelis Zingeris.

Dokumente raginama antinacinių rezistentų – geto pasipriešinimo dalyvių bei teisuolių, gelbėjusių savo kaimynus žydus, vardais pavadinti miestų ir miestelių mokyklas, gatves ir skverus.

„Įvairių tautybių, kad ir neskaitlingų Vilniaus gyventojų siekis padėti baisiomis sąlygomis įkalintiems geto gyventojams yra sektinas solidarumo pavyzdys ateities kartoms“ ,– sakoma dokumento projekte.

Vadovaujantis Plungės, Kėdainių, Biržų ir kitų Lietuvos savivaldybių pavyzdžiu, siūloma pradėti ženklinti masinių žudynių vietas, atidengiant nužudytųjų vardus ir pavardes, o ne tik skaičius ir datas. Taip pat prašoma visoje Lietuvoje atnaujinti informacines kelio ženklų nuorodas į senąsias žydų kapines ir masinių žudynių vietas ir deramai jas tvarkyti.

Rezoliucijos projekto iniciatorius siūlo įkurti Tarptautinę tarybą, skirtą sukurti Panerių memorialo ekspoziciją.

Kultūros ministerija raginama rinkti po visą pasaulį išblaškytą Lietuvos žydų kultūros paveldą ir plėsti judaikos kolekcijas Lietuvoje Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje.

Kartu su Izraelio Valstybe siūloma aktyviau plėtoti bendrus švietimo, kultūros, mokslo ir gynybos projektus ypatingai perteikiant Lietuvos žydų išeivių paveldą lietuvių kalba.

Rezoliuciją planuojantis priimti Seimas ketina paprašyti šalies savivaldybių „neteikti gatvių, paminklų ir kitų atminimo vietų, siekiant įamžinti asmenis, galimai kolaboravusius su nacių totalitariniu režimu, ir nerengti jų atminimui skirtų minėjimų“.

Seimas, anot  rezoliucijos projekto, „smerkia politikų pasisakymus, turinčius bet kokių rasistinių ir antisemitinių požymių“ ir siūlo šalies teisėsaugos institucijoms vadovautis tarptautinės organizacijos IHRA patvirtintu Holokausto apibrėžimu.

Rezoliucijos projekte Seimui siūloma paraginti Vokietijos Federacinę Respubliką pradėti nacių okupacinės valdžios iš Lietuvos išvežtų žydų kultūros vertybių paieškas ir grąžinimą į Lietuvą, o Rusiją - grąžinti okupacinės sovietų valdžios nusavintą Lietuvos piliečių žydų turtą, grąžinti žydų „Liaudies banko“ finansinius aktyvus.

E. Zingerio parengtoje rezoliucijoje kalbama ir apie paramą Ukrainai.

„Seimas (...) kviečia lietuvių ir lenkų tautybės išeivius iš Lietuvos užsienyje rengti bendrus susitikimus su Lietuvos žydų išeivija, jungiantis bendram darbui demokratijos labui ir jos išsaugojimui bei remti Ukrainą, kovojančią už laisvę“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Dokumente siūloma, kad Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimo renginiai vyktų visoje Lietuvoje visus metus – nuo Vilniaus geto likvidavimo 1943 m. rugsėjo 23 d. iki Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 1944 m. liepos mėnesį.