Lošimai susuka galvas, bet laimėjimų išmokama mažiau

Įstatymo laikosi

Tiesa, formaliai Loterijų įstatymas nėra pažeidžiamas, nes jame konkrečiai nurodyta, kad „laimėjimų fondas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. nominaliosios numatomų išplatinti loterijos bilietų vertės". O lengva paskaičiuoti, kad išmokėtų laimėjimų suma viršijo 50 proc.: išmokėta 37,3 mln. Eur, o bilietų parduota už 68,1 mln. eurų.

Lošimų priežiūros tarnybos tinklalapyje pateikiama informacija apie visas Lietuvoje legaliai organizuojamas loterijas. Pavyzdžiui, momentinės loterijos „Karališki turtai" vienoje serijoje yra 400 tūkst. bilietų vienetų. Vieno bilieto kaina 5 eurai, tad visų bilietų pardavimo kaina yra 2 mln. eurų. Bendra laimėjimų suma - 1,23 mln. eurų, loterijos laimėjimų fondas sudaro 61,5 proc. visų serijos bilietų nominalios vertės.

O, pavyzdžiui, loterijos „Herbas ar skaičius" bilietų skaičius vienoje serijoje yra 500 tūkst. vnt. Kadangi bilietai kainuoja po eurą, bendra jų vertė - 500 tūkst. eurų. Bendra laimėjimų suma - 277,5 tūkst. eurų arba 55,5 proc. visų serijos bilietų nominalios vertės.

Padidino mokesčius

Bendrovės „Olifėja" generalinis direktorius Antanas Muraška turi savo versiją, kodėl, didėjant loterijų bilietų pardavimui, mažėja išmokėtų laimėjimų suma.

„Įstatyme numatyta, kad laimėjimų suma negali būti mažesnė nei 50 proc. bilietų vertės. Anksčiau laimėjimų suma siekdavo ir 65 proc., ir 67 proc. Bet kadangi Seimas padidino mums loterijų mokesčius (penkiais procentais nuo pardavimų arba penkiais centais nuo kiekvieno euro, gauto už parduotus bilietus - iki 18 proc.), teko sumažinti prizinį fondą.

Taikydavome gerokai didesnį nei 50 proc. prizinį fondą konkuruodami su kitais loterijų organizatoriais, dabar jį teko sumažinti", - paaiškino A.Muraška.

Įdomu, kad populiariosiose loterijose, kurios rodomos per televiziją, kartais mėnesių mėnesius neišlošiamas Aukso puodas. Pasak A.Muraškos, tą lemia ne kokios nors suktybės, o visiškas atsitiktinumas. Teisės aktai nenumato, kas kiek laiko Aukso puodas turi būti išlošiamas.

Spausdina amerikiečiai

Loterijų organizatoriai negali sukčiauti ir su momentinėmis loterijomis.

„Bilietų mes net nematome, juos gamina JAV bendrovė, atsiunčia paštu, o po to jie iškart išvežiojami po parduotuves. Bendrovė yra pasaulinė kompanija, uždirbanti išimtinai iš bilietų spausdinimo, todėl nerizikuos savo reputacija kaip nors sukčiaudama", - pasakojo A.Muraška.

Pats nelošia

Jis pats sako loterijose nedalyvaujantis. Nors įstatymas draudžia dalyvauti tik savo organizuojamose loterijose.

„Negaliu savo loterijų bilietų nei pirkti, nei atsiimti laimėjimų. Kitų bendrovių loterijose dalyvauti galėčiau, bet paprastai nedalyvauju. Kartais nueidavau į kazino pažaisti, bet jau kokius 5-6 metus nebuvau.

Loterijose nedalyvauju ne todėl, kad jomis netikėčiau. Nes juk kažkas laimi. Tiesiog neužsiimu tuo. Gali tikėti, gali netikėti loterijomis, bet juk yra ir realūs laimėtojai", - reziumavo A.Muraška.

Rodomi vaizdo įrašai

Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba informavo, kad vykdoma griežta tiek lošimų, tiek loterijų kontrolė.

„Yra suderinamos taisyklės, kuriose nustatomi loterijų laimėjimų dydžiai ir kiekiai. Yra nustatomas laimėjimų fondas, o momentinių loterijų bilietus galima spausdinti tik spaustuvėse, kurios yra patikimos, atitinka nustatytus reikalavimus.

Internetinių loterijų taisyklės panašios - irgi yra nustatyti laimėjimų kiekiai bei dydžiai.

O kodėl pardavus daugiau bilietų šiemet išmokėta mažiau laimėjimų? Mažėjimas gali būti susijęs su tuo, kad keitėsi taisyklės. Dėl mokestinės bazės pokyčių bendrovėms buvo galima mažinti prizinius fondus, gal ir verslo modelis pasikeitė", - svarstė A.Dilba.

Tarp lažybų punktuose apsilankiusių asmenų yra nuomonė, kad bent jau su įvairiausiomis lenktynėmis, už kurias galima lažintis, yra gudraujama: šunų, arklių ir panašiai, kad lenktynės vyksta ne realiu laiku, o paleidžiamas vaizdo įrašas.

Ir paleidžiamas kompiuteriui atrenkant, kurį įrašą labiausiai apsimoka paleisti - nes automatiškai paskaičiuojama, kad būtų išmokėtas mažiausias laimėjimas. Pavyzdžiui, jei didelė dalis klientų statė už pirmą ar antrą šunį, tai bus paleistas įrašas, kur laimėjo trečias ar ketvirtas. Pasirodo, tai yra tiesa tik iš dalies.

„Ne, lenktynės nėra realios. Paprasčiausiai iš anksto padaroma daugybė vaizdo įrašų, kurie paleidžiami atsitiktine tvarka. Bet įranga yra sertifikuota, kad būtų užtikrintas atsitiktinumas", - tikino pašnekovas.

Daugybė „užsikodavusių"

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. asmenų prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose registruojami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, registre įregistruoti 2580 prašymų neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, 2018 m. gruodžio 31 d. - 6453 prašymai, 2019 m. - 11 532 prašymai, 2020 m. - 17 348 prašymai, 2021 m. - 24 833 prašymai, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis - 36 221 prašymas (galiojančių prašymų - 12 665).

2023 m. liepos 31 d. duomenimis, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre nuo programos pradžios gauti 43 984 prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Galiojančių prašymų - 14 304.

Pasak A.Dilbos, jei jau „užsikoduoji" nuo lošimų - tai tik nuo visų. Kitaip tariant, negalima prašyti drausti lažintis dėl šunų lenktynių, bet leisti statyti už sporto varžybas.

Lošimų priežiūros tarnybos atstovas, pridūrė, kad tarnybos darbuotojams lošti draudžiama - lošti galima tik vykdomos kontrolės metu.

Komentuoja lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas MACKEVIČIUS:

- Kodėl dalis žmonių pradeda lošti ir kodėl kai kurie suserga priklausomybe nuo lošimų?

- Priežasčių yra daug. Visada žmones traukia nežinomybė, jiems būdingas smalsumas - smalsu išbandyti naujas pramogų rūšis: ne tik loterijas, bet ir kazino, lažybas ir kitus azartinius lošimus.

Mat lošimai yra tam tikra pramogų rūšis, tik kiek išskirtinė, nes kai kuriems asmenims sukelia priklausomybę.

Ypač rizikinga pradėti lošti jaunesniame amžiuje, kai dar tik formuojasi savireguliacijos mechanizmai, emocijų kontrolė.

Tad pirmasis vedlys visada būna smalsumas, noras išbandyti savo nervus. Iš kitos pusės norisi išbandyti savo sėkmę. Jei dar pavyksta kada nors išlošti,pradeda formuotis nuomonė, kad nuolatos tai darant pasiseks dar dažniau, susidaro įspūdis, kad atsitiktiniai išlošimai pagerina finansinę padėtį.

Kitaip tariant, jei kartą pasiseka, imama galvoti: kodėl nepabandžius dar kartą išlošti? Atsiranda tikėjimas, kad turiu įtakos lošimui, kad, norint išlošti, reikia įgūdžių, kurių aš turiu. Nors iš tikro azartiniuose lošimuose nei žinios, nei įgūdžiai nepadidina tikimybės išlošti, nes viską lemia tik atsitiktinumas.

- Kokie azartiniai žaidimai yra pavojingiausi - kuriuos žaidžiant yra didžiausia rizika „pasigauti" priklausomybę: loterijos, kazino, sporto lažybos ir t.t.?

- Formuotis įtraukčiai labiausiai „padeda" kuo mažesnis laikotarpis nuo lošimo pradžios iki rezultato gavimo. Nes žmogus per tą pačią valandą gali atlikti daugiau lošimo veiksmų.

Iš savo patirties galiu pasakyti ir mokslinė literatūra rašo, kad, pavyzdžiui, tokios tiražinės loterijos, kurios vyksta kartą per savaitę, taip neįtraukia. Pavyzdžiui, trečiadienį vyksta tiražas, aš esu nusipirkęs du ar tris bilietus. Kitas tiražas vyks tik po savaitės, to paties tiražo metu aš negaliu nusipirkti papildomo bilieto. O rizika įtraukčiai būtų didesnė, jei pralošus būtų galima iškart įsigyti kitą bilietą, kurio rezultatai greitai paaiškėtų: juk norėtųsi atsilošti. Arba papildomai laimėti, jei pirmiau pavyko.

Aišku, loterijų yra įvairių tipų. Momentinės, interneto loterijos labiau panašios į azartinius lošimus, nes laikas tarp pradžios ir pabaigos yra trumpas: paspaudžiau mygtuką - tiražas įvyksta. Po kelių minučių ir vėl galiu pabandyti. Lošimai internetu yra įtraukūs ir dėl to, kad galima žaisti net iš namų, gulint lovoje vienais apatiniais - į fizinį kazino net nereikia eiti.

Tačiau nesutinku su požiūriu, kad vieni lošimai yra azartiškesni už kitus. Visi prasideda kaip pramoga.

- Jei žmogus pralošinėja paskutinius pinigus ir supranta, kad tai jau liga - kur jam kreiptis pagalbos? Ir ar gali už jį pagalbos paprašyti, pavyzdžiui, artimieji? Ar tai yra pagydoma?

- Aišku, norėtųsi, kad kreiptųsi tas žmogus, kuris turi problemų, o ne jo žmona. Aišku, ir žmona reikiamos informacijos gauti galėtų.

Kur iškilus problemoms kreiptis? Visų pirma, į mūsų tarnybos psichologus, nes mes tuo pačiu turime artimųjų paramos palaikymo grupę, teikiame individualias konsultacijas artimiesiems ir, kas be ko, patiems lošiantiesiems. Pirminę paramą tikrai suteikiame.

Taip pat siūlyčiau psichosocialinės reabilitacijos pagalbą. Pavyzdžiui, tai gali būti priklausomybės ligų centrų siūloma Minesotos 12 žingsnių programa. Taip pat yra įvairių nevyriausybinių organizacijų, suteikiančių pagalbą ir turinčių daug puikių specialistų, iš kurių išskirčiau Kęstučio Dvarecko „Aš esu", gydančią nuo visų priklausomybių. Taip pat kviesčiau asmeniškai dalyvauti savitarpio paramos grupėse. Kaip yra anoniminių alkoholikų ar narkomanų, taip yra ir anoniminių lošėjų grupės.

- Ar įmanoma visiškai išgyti?

- Deja, priklausomybė nėra išgydoma paprastu medicininiu būdu: skauda koją - nupjovei ją ir nebeskaudės. Mane stebina, kai ilgą laiką lošęs žmogus sako, kad po skausmingų patirčių jis metė lošti ir nebėra priklausomas nuo lošimo. Taip, deja, nebūna, šita priklausomybė susiformuoja ir bus viską laiką, klausimas tik kiek žmogus išbus nelošęs. Deja, atkryčiai gali būti ir po dešimties metų.

Svarbiausia, kad žmogus išmoktų atsispirti impulsui, kuris skatina lošti. To mokome ir mes, ir įvairios programos, ir anoniminių lošėjų grupės. Svarbu išmokti, kaip gyventi su priklausomybe, jog ji manęs nevargintų. To žmonės pasiekti sugeba.

Svarbiausia, kad žmogus dėl pagalbos kreiptųsi maksimaliai greitai. Kuo greičiau kreipsis, tuo priklausomybė dar bus mažesnė ir ją lengviau įveikti. Aišku, galima ir pateikti prašymą drausti lošti - tai viena iš prevencinių priemonių nuo atkryčio.

- Tačiau turbūt draudimas galiotų ne visiems lošimams? Turbūt loterijų bilietų vis tiek žmogus galėtų įsigyti?

- Bent jau loterijų internetu organizatoriai turi ribojimų lošti galimybę. Bet iš principo draudimas nukreiptas tik į azartinius lošimus, o ne į loterijas.

- Galima parašyti prašymą drausti lošti tik tam tikram laikotarpiui, ar parašius prašymą draudimas galios iki gyvos galvos?

- Deja, draudimas yra terminuotas - nuo 6 mėnesių iki 99 metų. Liūdna ar neliūdna, bet prašymą galima ir atsiimti, jei manau, kad man tos paslaugos nereikia. Apriboti žmogų prieš jo valią nelabai išeina.

Deja, ši priklausomybė skiriasi nuo kitų. Jei alkoholikas susiima ir meta gerti, organizmas per kurį laiką išsivalo. O čia nelabai yra ką mesti, laikinas lošimo „nevartojimas" neparodo, kad problema dingo. Nes tai yra su elgesiu susijusi problema, tai nėra cheminės medžiagos, kurias gali mesti. Paprasčiausiai reikia kitaip elgtis. O kaip - ne visi žino, todėl mes ir kviečiame pas mūsų tarnybos psichologus.

- Paslaugas teikiate nemokamai?

- Žinoma, kad taip.