LRT ataskaita: įdomiausi faktai nutylimi

Nevengia pasigirti

„2022-ieji LRT istorijoje bus ypatingo susitelkimo metai. Visuomeninis transliuotojas buvo kartu su visuomene, Lietuvos ir Ukrainos visuomene, kartu su laisvuoju pasauliu, stojusiu į kovą su agresija, melu ir neapykanta. Taikos metais ši kova taip pat vyksta - už visuomenės teisę į tiesą, įvairovę ir pasirinkimą. Karo metais ši kova įgyja ir kitą reikšmę - tampa mūsų kova už gyvybę", - veiklos ataskaitoje dėsto LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė netgi nevengia teigti, esą nacionalinis transliuotojas yra itin patikimas, nors taip turbūt galvoja tik sisteminių partijų atstovai bei jų palaikytojai, nes kitokią nuomonę turintiems patekti į LRT eterį yra maždaug tiek pat šansų, kaip Lietuvos futbolininkams tapti pasaulio čempionais.

„Ne vienus metus iš eilės visuomenės apklausose LRT įvardijama patikimiausia Lietuvos žiniasklaidos grupe. Šis pasitikėjimas mus skatina nekeisti krypties ir stiprėti kaip moderniam bei atviram transliuotojui, kurio turinys būtų prieinamas ir aktualus kiekvienam - 2022 m. atnaujinome LRT prekių ženklo vizualinę išraišką, atspindinčią kokybinius visuomeninio transliuotojo pokyčius ir kviečiančią atrasti LRT kaip visumą - kaip naujienų žurnalistikos, kultūros ir sporto namus, kaip įdomių autorinių laidų ir gero kino erdvę, kaip skirtingų radijo ir televizijos kanalų bei naujienų portalo bendrystę. Ir visa tai apima trys raidės - LRT", - teigia LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-
Budrienė.

Tarp esminių darbų - ir skiepai

„Nuo gripo buvo paskiepyti 267 LRT darbuotojai. Darbuotojams atlikta 240 COVID-19 testų", - giriamasi ataskaitoje, tarsi tai būtų pats esmingiausias dalykas.

Taip pat giriamasi, kad atlikti auditai nustatė, jog viskas LRT buvo tvarkoje. Tiesa, būtų keista, jei būtų nustatyta kitaip, nes tie auditai buvo vidaus auditai.

„2022 m. atlikti vidaus auditai atskleidė, kad LRT rizikos valdymo procesas vientisas ir sistemingas, vadovai supranta savo veiklos rizikas ir jas valdo, o vidaus kontrolė yra tinkama ir pakankama, kad LRT veikla būtų vykdoma efektyviai, teisėtai, turtas apsaugotas, teikiamos išsamios ir teisingos ataskaitos bei pasiekti strateginiai tikslai", - cituojama LRT vidaus audito tarnybos vadovė Rasa Kislovskienė.

Pažeidinėjo etiką

Netgi žurnalistų etiką LRT vertina pačios LRT etikos kontrolierė, kurią tvirtina LRT taryba. 2021 m. LRT paskelbus viešą atranką, LRT taryba 5 metų kadencijai LRT etikos kontroliere patvirtino komunikacijos konsultantę Dainą Eleną Andrikienę. Todėl nėra keista, kad ir ji liaupsina transliuotoją - esą LRT buvo vertinamas pro didinamąjį stiklą, „nors visuomenės apklausose pastaraisiais ekstremalių situacijų metais nacionalinis transliuotojas įvardijamas kaip patikimiausia žiniasklaida".

Tačiau akivaizdžių dalykų ji vis tik negalėjo nutylėti, todėl pripažino, kad su LRT darbuotojų etika ne viskas buvo tvarkoje. Tik, aišku, neminimos nei neetiškų LRT darbuotojų pavardės, nei konkretūs pažeidimai - nurodoma tik kokius LRT žurnalistų etikos kodekso punktus jie pažeidė.

„Visus metus LRT žurnalistų ir kūrybinių darbuotojų veiklą visuomenė stebėjo ypač atidžiai, buvo reaguojama ne tik į jų, bet ir į kalbinamų pašnekovų, laidų svečių išsakomus teiginius - jie kvestionuojami, skundžiami. Iš viso 2022 m. sulaukiau 17 skundų, 40 užklausų (...). Į visas užklausas sureaguota, atsakyta pagal kompetenciją, o įvertinus gautus skundus pagal LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatas pradėta 11 galimų profesinės etikos pažeidimo tyrimų. Juos atlikusi priėmiau 5 sprendimus, kad buvo pažeisti šie tuo metu galiojusio LRT žurnalistų etikos kodekso (nauja redakcija LRT tarybos patvirtinta 2022 12 13) straipsniai", - rašo D.E.Andrikienė ir juos vardina.

Ir štai čia mitas apie LRT objektyvumą bliūkšta. Mat pažeisti tokie straipsniai, kaip „žurnalistai turi skleisti tik teisingą, patikrintą informaciją, pirmenybę teikti faktų tikrinimui"; „žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o skelbiama informacija privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos"; „žurnalistams draudžiama profesinėje bei viešojoje veikloje skelbti reklaminio pobūdžio informaciją" ir t.t.

Algų pavydėtų ir seimūnai

2019 m. LRT finansinėje ataskaitoje skelbta, kokios algos buvo mokamos šioje darbovietėje: generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė gavo apie 5,9 tūkst. eurų mėnesio algą (neatskaičius mokesčių), Administravimo ir veiklos vykdymo departamento vadovas Tomas Rytel - apie 8,3 tūkst. eurų, Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis - net per 10 tūkst. eurų arba gerokai daugiau nei šalies vadovai. Visuomenėje kilus pasipiktinimui, 2020 m. ataskaitoje skelbti jau aptakesni duomenys: generalinio direktoriaus vidutinė alga 2020 m. - 5516 eurai, jo pavaduotojo - 4947 eurai, departamento/tarnybos vadovų (kurių buvo 6) - vidutiniškai 6425 eurai. Plius premijos.

Deja, daugiau viešumo neatsirado ir naujausiose tiek veiklos, tiek finansinėje ataskaitose. Ir, beje, jose nurodyti skaičiai netgi be visada sutampa. Veiklos ataskaitoje dėstoma, kad LRT dirba 598 žmonės, vidutinis stažas - 12,6 m., maksimalus - 53,5 m. Iš tų 598 darbuotojų 26 yra vidurinės grandies vadovai, 5 - aukščiausios grandies vadovai.

Finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad vidutinis darbuotojų (tiesa, nurodyti tik dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis) skaičius yra 582, iš jų 9 - einantys vadovaujamas pareigas. Pastarieji bendrai pernai uždirbo 714,7 tūkst. eurų ir dar gavo 35,4 tūkst. eurų priemokų, priedų, premijų.

Dar neįvardinant pavardžių skelbiama, kad generalinis direktorius (M.Garbačiauskaitė-Bud-
rienė) pernai vidutiniškai uždirbo 7585 eurus per mėnesį (neatskaičius mokesčių), generalinio direktoriaus pavaduotojas (Gytis Oganauskas) - 7294 eurus, o 6 departamentų/tarnybų vadovai - vidutiniškai po 6968 eurus. Tad iš šios lentelės peršasi išvada, kad vadovaujantys yra ne 5 ar 9, o 8 asmenys.

Dozuoja informaciją

Tačiau jei kas norėtų sužinoti, kiek, pavyzdžiui, uždirba kiekvieną pirmadienį per „Forumą" politikus kamantinėjanti Nemira Pumprickaitė, ar kiek mokama apie pragarą neskiepytiems gyventojams svarstančiai „Lietuva kalba" vedėjai Rasai Tapinienei, turėtų nusivilti. Nieko panašaus neskelbiama. Vėl viskas labai aptaku. Rašoma tik, kad vidutinės išlaidos vienai transliuotai TV valandai pernai siekė 7736 eurus (nors buvo planuota išleisti po 7200 eurų).

Tik skelbiama, kokios paslaugos pirktos iš su LRT susijusių asmenų. Pavyzdžiui, Giedriui Masalskiui už „Eurovizijos" dainų konkurso vedėjo paslaugas sumokėti 5952 eurai, Marijai Korenkaitei už įgarsinimo paslaugas - 3318 eurai. Paminėta ir tai, kad Kauno technologijos universitetas iš LRT pirko viešinimo paslaugas, o LRT iš universiteto - domenų sukūrimą, nors universiteto rektorius E.Valatka yra LRT tarybos pirmininkas.

Skaičiai

LRT skelbia, kad, kaip ir visada, daugiausiai pajamų gavo iš valstybės biudžeto: asignavimai išlaidoms sudarė 48,997 mln. eurų, asignavimai turtui įsigyti - 7,35 mln. eurų. Iš viso pernykštės pajamos siekė 57,55 mln. eurų, nes dar buvo prisidurta pajamų už suteiktas paslaugas, panaudota dotacija investicijoms ir t.t.

Metinis LRT biudžetas tiesiogiai priklauso nuo užpraeitais metais valstybės surinktų mokesčių. 2022 m. skiriamų lėšų dydis sudarė 1 proc. biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų 2020 m.

„Toks visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis užtikrina LRT nepriklausomumą ne tik nuo valdžios institucijų, bet ir nuo pinigų, gaunamų už reklamą, ekonominio lobizmo", - dėstoma ataskaitoje.

Kaip buvo leidžiami pinigai - vėl pateikiama abstrakčiai. Iš viso LRT biudžeto sąnaudos pernai sudarė 56,61 mln. eurų, iš kurių 34,36 mln. eurų išleista turiniui, 17,6 mln. eurų - personalui, 3,22 mln. eurų - administravimui, 1,27 mln. eurų - rinkodarai, 0,16 mln. eurų - paramai. Iš dar vienos lentelės peršasi išvada, kad LRT, nors turi šimtus darbuotojų, mieliau perka programas, nei liepia jas už mokamas algas kurti saviems darbuotojams. Mat radijo programų pirkimas kainavo 1,549 mln. eurų, TV programų pirkimas - 18,554 mln. eurų, tuo metu programų kūrimo sąnaudos tesudarė 5,344 mln. eurų.

Beje, kalbintus IT specialistus labiausiai nustebino, kad portalo lrt.lt kūrimas užpernai kainavo net 808,7 tūkst. eurų, o pernai ši suma perkopė milijoną.

Ir dar viena iškalbinga detalė LRT veikėjams, kalbantiems apie tai, kaip visuomenė pasitiki nacionaliniu transliuotoju: 2021 m. LRT gavo 21 eurą paramos iš fizinių asmenų, pernai - 138 eurus.