1 nuotr.Yra politikų, kurie išsikelia sau vieną tikslą ir užsispyrę jo siekia, net jei niekam kitam tai nerūpi. Seimūno Mato Maldeikio gyvenimo tikslas - pasiekti, kad prezidentas Gitanas Nausėda nevažinėtų į Europos Vadovų Tarybą (EVT). Jei apskritai niekur nevažinėtų, konservatoriams būtų dar geriau.
Anksčiau šis klausimas rūpėjo ne vienam politikui, bet jie pasiginčijo ir nurimo, nes iš tiesų vargu ar valstybės gyvenimas labai keičiasi nuo to, kas važinėja į EVT - prezidentas ar premjerė. Tik Maldeikis nenurimo, jam tai tebėra valstybinės reikšmės klausimas. Bumba ir bumba tą patį, nors klausančių vis mažėja. Prieš porą dienų Maldeikis dar kartą pareiškė, kad bandys šį klausimą išspręsti iki kadencijos pabaigos. Ką gi, sėkmės, nors užsispyrimas - asilų savybė. Maldeikis tikina, kad kalbasi apie šį klausimą su „frakcijų kolegomis", ieško palaikymo. „Frakcijų kolegos" turbūt atlaidžiai palinksi ir, pasitaikius pirmai progai, „atsifutbolina", nes kiek galima kalbėti apie tą patį. Aišku, konservatoriai neprieštarautų, jei Nausėda visą laiką sėdėtų namie ir viešai netartų nė žodžio, bet ir jie turbūt supranta, kad komjaunuoliškas Maldeikio užsidegimas pastumdyti politines figūras primena žaislinį tanką stumdantį vaiką, įsivaizduojantį save pasaulio užkariautoju.
