Mokykla, kuri priklauso ateičiai ir jau veikia dabartyje

Žaidimo metu vaike atsiveria visos kompetencijos, kurias jis jau įvaldęs. Patikros ko vaikai išmoko vykdomos vieną kartą pabaigoje mokslo metų, nes kuo dažniau testuojame tuo labiau sutrukdome vaikams nuodugniai ugdytis, mokytis. Diena prasideda nuo neformalios veiklos ir dienos bėgyje persipina su formalia veikla. Mokymosi procese apsčiai patyriminio, žemės ir žmonijos problemas sprendžiančio mokymo. Kiekvienam vaikui sukurta aplinka, kad tik jam vienam būdingu tempu jis galėtų vystytis ir skleistis. Šioje mokykloje mokosi visi: mokytojai/ mentoriai profesionalumo, tėvai meistriškumo tėvystėje ir vaikai kaupia žinias kilnumui plėtoti.

Vizijoje matome vienos klasės mokyklą iki 35 vaikų. Nesistengiame eiti į kiekybę, ugdomės per patirtį augindami kokybę. O ateityje bus suformuota dar viena klasė kai įsigysime autobusą, tuomet bus mokymasis išvykstant autobusu į kintančias aplinkas.

Vaikai mokosi savireguliacijos būdu pagal savo interesus. Nėra skambučiu suskaldyto mokymosi proceso. Nebus statiškų pamokų kokias mes įpratę matyti. Nemenkas dėmesys mokykloje yra skiriamas fiziniam darbui, fiziniam lavinimui, folklorui, teatrui ir dvasiniam tobulėjimui. Be žinių jėgos dar svarbu vaikus išmokyti gyvenime valdyti valios jėgą, minties jėgą, charakterio jėgą, tikėjimo jėgą, dvasios jėgą, sutarti ir susitarti. Be šio supratimo diegimo yra formuojamas labai pažeidžiamas žmogus.

Medikai transliuoja, kad laikas ir patirtys gamtoje - būtiniausia sveiko vaiko gyvenimo dalis. Gamta teikia visapusiškos naudos vaiko fizinei, pažintinei , emocinei, socialinei raidai, mažina įtampą, įtraukia, skatina sutelkti dėmesį. Deja kaip vaiką išvilioti į gamtą nuo technologijų, daug kam pritrūksta elementarių priemonių.

Kad vaikai būtų sveiki ir stiprūs, kraujas irgi turi būti švarus ir sveikas. To galime pasiekti kvėpuojant grynu oru ir pakankamai judant. Todėl ugdymo veikla yra kaitaliojama patalpoje ir gryname ore. Sėkmė lydi tuos, kurie gamtoje išmoksta žvalgytis iš mažumės.

Gamtoje kiekvienas lapelis, žiedelis, akmenėlis neša mums informaciją. Vadovėliuose nerasime žiedų kvapo, potyrio lietaus, rasos pievoje, vaivorykštės, vėjo, paukščių čiulbėjimo, voro tinklą pinančio, sraigės iš namelio išlendančios. Gamta moko tik tuos, kurie vaikšto jos takais( A.Vireliūnas). Vaikai yra tyrinėtojai iš prigimties. Sėdint klasėse, prie kompiuterio tyrinėjimo instinktai dingsta. Gamta vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas (J.V.Gėtė).

Vaikus mokome gyventi taikiai be patyčių, gamtos erdvėse dingsta vienas kitam priešiškumas, hiperaktyvumas. George Monbiot yra pasakęs, jei vaikai praras ryšį su gamta jie jos nesaugos. Gamtos kintančiose aplinkose vaikai per vieną valandą daugiau išmoksta negu sėdintys klasėje per visą dieną.

Dėl ko sukūrėme tokią mokyklą?

Pasaulyje yra apie 50 ugdymosi modelių mokyklų. Žalioji gamtos mokykla viena iš jų. Ji pasiūlo mokymąsi kitaip siekiant tų pačių švietimo tikslų

Užteks formuoti vaikus dėžučių žmonėmis. Vaikams patinka gamta, bet juos uždarė tarp keturių sienų. Vaikai yra aktyvūs ir mėgsta judėti, jiems liepė sėdėti ramiai ir nejudėti. Vaikai mėgsta kalbėti, jiems liepė tylėti. Vaikai nori suprasti, juos moko atkartoti, iškalti atmintinai. Vaikai mėgsta ieškoti žinių, jiems iš anksto paruoštos žinios, kurios jiems neaktualios. Ir tada vaikai tampa grubūs, išmoksta meluoti, apsimetinėti, prisitaikyti.

Norim ateiti šeimoms ir vaikams į pagalbą. Nevaldomų vaikų daugėja, o juos suprantančių ugdytojų mažėja. Yra daug nesuprastų vaikų, liūdinčių vaikų, kuriems netinka įprastos mokymosi sąlygos, jiems reikia kitokio mokymosi būdo. Yra daug hiperaktyvių vaikų, kur mokymasis gamtoje jų hiperaktyvumą išsklaidytų. Yra daug vaikų kurie išgyvena gamtos stygiaus sindromą, kuris pasireiškia netinkamu elgesiu, nerimu, psichosomatinėmis problemomis.

Medikai sudaro rekomendacinį sąrašą tėvams sprendžiant vaikų ugdymo problemas, ką vaikai turėtų nuveikti gamtoje, pvz.: pavaiksčioti basomis po pievą, įlipti į medį, nakvoti palapinėje, užsikurti laužą, pasistatyti iš gamtos priemonių namelį ir pan.

Ilgametė išlikimo stovyklų ir kitos veiklos patirtis, tarpininkaujant tarp mokyklos , šeimos ir vaiko parodė, kad yra tėvų, kurie pageidauja, kad vaikai būtų ugdomi kuo arčiau natūralios gamtos, ekologiškoje, saugioje, vertybinėje aplinkoje.

Mūsų mokykloje balansuojama tarp akademiškumo ir žmogiškumo. Ugdyme svarbūs abu ir  kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai, kadangi jie atsakingi už skirtingą veiklą: tai intelektas ir intuicija, racionalus ir metaforiškas mąstymas, analitinis ir visumos suvokimas, faktai ir apibendrinanti tiesa. Kairysis smegenų pusrutulis, atsakingas už techninę informaciją, kalbą bei sugebėjimą planuoti. Dešiniajame smegenų pusrutulyje visatos jėga, pažinimo sąmonė, jame telpa ryšiai su visa žmonija. Kairiajame telpa tik atskiras individas. Mokslinės žinios ir technologinė pažanga- kairiojo pusrutulio produktai. Rūpestis socialine gerove, ekologija- dešiniojo smegenų pusrutulio sritys.

Mokyklą renkasi tėvai, kuriems tinka mokyklos vertybės ir principai

Negali vaikas patekti į takoskyrą tarp mokyklos ir šeimos. Todėl labai svarbu šeimai ir mokyklai susiderinti dar prieš pasirašant sutartį.

Tėvai norintys leisti vaikus į šią mokyklą turi praeiti tris, keturis atrankos pokalbius. Tėvai įsipareigoja dalyvauti kartą per mėnesį saviugdos vakaruose, kartą per mėnesį turi galimybę registruotis į asmeninį pokalbį su mokyklos atstovu.

Žalioją gamtos mokyklą renkasi tėvai, kurie nori aktyviai bendradarbiauti su mokykla ir jausti pagarbią bičiulystę, kurie priima mokyklos rekomendacijas, įsisavina mokyklos ugdymo principus ir perkelia į savo asmeninį ir šeimos gyvenimą.

Tėvai žino ir pritaria, kad Mokykla tampriai bendradarbiauja su Dievu, plėtoja tarp religinį dialogą/ ekumenizmą, pripažįsta visų religijų iškeltus mesijus, moko/mokys vaikus dvasingumo, dvasinių praktikų ir pagarbos visų religinių konfesijų žmonėms, gerbiant jų raidą, religinius įsitikinimus/jausmus, paveldą. Kiekvienas savo tikėjimą mokosi išreikšti vienybės su kitomis religijomis dvasia. Pasisakoma už platų ekumenizmą ir ne tik tarp krikščionių. Jei šeima (ar šeimoje) yra ateistai, laisvamaniai tai jie nelaiko savęs pranašesniais už tikinčiuosius ir nemenkina kitų supratimo dalyvaujant mokyklos bendruomenėje. Šeima bendrai su mokykla saugo vaiko psichinę sveikatą (turi pastovų dienos ritmą, vaikas išsimiegojęs, nežiūri bukinančių, siaubo, žiaurių, ankstyvią seksualizaciją žadinančių filmų, žaidimų. Vaikai turintys elgesio ir emocinių problemų dar labiau saugomi nuo medijų bei kitų informacinių technologijų. Pagal mokyklos rekomendacijas tam tikrais atvejais vaikui visiškai ribojama medijos bei informacinės technologijos. Šeima pritaria, kad žmogus yra kūno, dvasios ir sielos vienovė, dvasinis ugdymas (dvasiniai dėsniai, mesijų istorijos, ritualai, maldos praktikos, pasakojimai, slėpiniai nesumenkinami, kaip niekis ar melas)  yra integruotas mokykloje į visas disciplinas. Nepalaikomas žeminimas kitų dvasinių praktikų, religinių įsitikinimų menkinimas, niekinimas, puikavimasis, savęs laikymas pranašesniu.

Dvasinis ugdymas vaikams perduodamas per personažus: kalėdu senelio, nykštukus, fėjas, miško dvasias, Velykų bobutes, dantukų fėjas, angeliukus, gamtos elementariąsias būtybes ir kt.). Tėvai perduoda vaikui regimoje atmintyje turėti pasirinktą dievišką pavidalą, kaip saugumo garantą (ar tai Jėzų, ar Budą, ar Krišną , ar kt.). Šeimoje nepalaikomas smurtas, keiksmažodžiai, vadovaujamasi dvasine humanistine pedagogika (meilė + išmintingas reiklumas), socialine ekologija, gilinamasi į antroposofijos mokslą bei dvasinio ugdymo pagrindus. Tėvai nekursto nesantaikos tarp vaiko ir mokyklos, taip pat ir bendruomenėje. Stengiasi kritiką pasakyti ne žemindami asmens, bet kalbant tik apie situacijos faktus ir temą. Žmogų vertiname, bet netoleruojame jo ydų ir smurtinio bendravimo. Bendravimo klaidas ir tėvai, ir mentoriai taiso pagal tą pačią atsiprašymų kultūrą, kuria vadovaujasi ir vaikai mokykloje.

Esminė mokyklos ugdymo kryptis

Pasitelkus visuminį ugdymą, lauko ir dvasinę humanistinę pedagogiką puoselėti ir ugdyti sveiką ir harmoningą asmenybę visais aspektais - fiziniu, intelektualiniu, emociniu, psichiniu, dvasiniu. Kartą per mėnesį vykstama į ekskursiją, kurioje kiekvienas vaikas gauna skirtingą profesinį vaidmenį. Iš anksto jam pasiruošia, ekskursijoje pagal tą vaidmenį veikia ir po ekskursijos savo patirtį aprašo, pristato. Mokykla turi savo pinigus- žgmukus.

Mokom vaikus pasitarnauti. Vaikai atidžiai tyrinėja gamtą kartą per mėnesį einama į žygius miškuose, stato namelius, palapines, kuria ugnį, mokosi rasti kelią. Sukuriame vaikams aplinką, kur kiekvienas gauna begales progų pažinti save sąveikoje su kitais. Vaikai pajunta neagresyvios bendrystės džiaugsmą, suvokia savo beribiškumą. Vaikus mokome tapti atsakingais suaugusiais. Padedam berniukui užaugti atsakingu vyru, mergaitei užaugti atsakinga moterimi.

Visuminis ugdymas turi visam gyvenimui išliekamąją vertę ir atliepia į UNESCO rekomenduojamus pagrindinius vaikų ugdymo principus: mokytis darnos su savimi, darnos su kitais, gebėti praktiškai įgyvendinti sumanymus, mokytis su kitais ir iš kitų. Diegiant šiuos principus užtikrinama pažanga vedanti į aukščiausią sąmoningumo lygmenį.

Šviesuolis Vydūnas palikęs mums rekomendacijas, kad nepakanka vaikui diegti tik žinias, reikia ištobulinti ugdymo sistemą skatinančią vaiko nuolatinį vystymąsi bei dvasinę transformaciją. Vaikas išmokęs priežasties ir pasekmės dėsnių, minčių, žodžių ir darbų darnos, teisingo elgesio, žodžio laikymosi, drausmės, pasitikėjimo savimi, gero pavyzdžio, meilės tylai, taupumo, ramaus proto būsenos, malonios kalbos, punktualumo, bus garbingas lyderis. Kiekvienas ugdymas turi tarnauti visoms vaiko sritims - protui, jausmams ir kūnui. L.Tolstojus yra pasakęs, kad žmogumi negimstame, juo tampame arba ne. Visų pirma reikia išskleisti žmogiškumą r po to atsiskleidžia Dieviškumas.

Ugdymo filosofija remsis visuminiu vaiko - žmogaus paveikslu, kurį sudaro keturi sruktūriniai elementai: fizinis, eterinis, astralinis ir Aš kūnai. Šie keturi žmogaus esybės nariai yra tampriai susiję su keturiomis stichijomis: žeme, vandeniu, ugnimi ir oru.

Mokymosi procese bus būnama daug gryname ore su tikslu parodyti kiekvieno reiškinio sąsajas, žmogaus išskirtinumą ir sąlytį su gamta.

Siekiama , kad vaikai kuo vėliau pradėtų naudotųsi kompiuteriu, kuo mažiau žiūrėtų TV, nes tai susiję su bendravimo ir kitomis problemomis. Teigiama: kompiuteris tai priemonė-mašina , kuria be tam tikro subrendimo negalima naudotis.

Vyksta mokymasis pačiu gyvenimu

Yra sudaromos vaikams galimybės mokytis mokant kitus. Kiekvienas vaikas gali pasiekti vis aukštesnių savęs realizacijų, skatinamas rūpintis žmonių gerove, tik tuomet iš visatos atsiveria didžiulės žmogui galimybės. Jau žmonija supranta, kad sėkmingam gyvenimui nepakanka turėti vien diplomą.

Vienas svarbiausių mūsų mokyklos uždavinių - išmokyti vaiką iš kito žmogaus akių, verbalikos, kalbos niuansų, judesių suprasti kito savijautą ir pasirinkti tuo metu tinkamą bendravimo būdą. Svarbu mums vaikuose išsaugoti prigimtinį socialinį jautrumą, gebėjimą žiūrėti į žmogaus akis, mokėti pajausti kuo žmogus gyvena, kas jį džiugina, o kas liūdina.

Esu išskaičiusi iš V.Suchomlinskio knygos labai svarbią mums visiems paliktą žinią dar 1980 m. ugdant vaikus mokyklose. Jis buvo mokyklos direktorius ir mokytojas. Vieną dieną jį aplankė buvusi mokinė su trimečiu sūneliu, kuri buvo baigusi mokyklą su pagyrimu. Ji direktoriui pasakė aš turiu jūsų mokyklai pretenzijų: daug mane mokėte akademinių tiesų, o bendravimo meno neišmokėte. Todėl ir nesugebėjau bendrauti su savo vyru, neišėjo sūneliui išsaugoti tėčio, mes išsituokėme. Ji pasiūlė nors kitų mokinių šitaip neapleisti.

Mokiniai neišmokę bendrauti negali sukurti tvarių santykių. Apie 10 tūkst. porų išsiskiria, kai kasmet tuokiasi apie 20 tūkst. porų. Pirmaujame smurto proveržiais artimoje aplinkoje.

Užgesinamas ir vaikų prigimtinis kūrybiškumas. Posovietinėse šalyse kūrybiškumą vaikuose matavę tyrėjai pastebėjo, kad daugiausia 95 proc. pas mažamečius darželio vaikus, pas dešimtmečius vaikus buvo kūrybiškumo 75 proc., o pas mokyklą baigusius buvo rasta vos du procentai. Kūrybiškumo kompetencija tai gebėjimas kūrybiškai veikti, mąstyti įvairiose gyvenimo srityse.

Taigi mūsų mokyklai vis dar išlieka labai aktualu visų pirma mokyti bendravimo meno, o šalia to ir akademinių tiesų. Švietimo teisinė bazė tai pat mus įpareigoja išugdyti laisvą, atsakingą, kūrybišką, iniciatyvų, kritiškai mąstantį, veržlų, brandų žmogų.

Kodėl vyksta mokymasis mišriose amžiaus grupėse?

Jei vaikus ruošiame pačiu gyvenimu gyvenimui, tai gyvenime niekur nepamatysite sugraduotų pagal amžių žmonių, tai vyksta tik mokyklose. To pasekoje užaugę vaikai nesupranta kitų amžiaus žmonių poreikių, ypatumų, o tapę tėvais turi silpną empatiškumą savo vaikams.

Mišraus vaikų amžius grupė skatina padėti vieni kitiems, pratina būti tolerantiškais, nesišaipyti iš mažiau sugebančio, nerangesnio ar drovesnio. Šiais laikais vis daugiau vaikų auga šeimose, kuriose nėra daug vaikų ir praranda galimybę veikti tarp skirtingo amžiaus vaikų. Pastebime, kad vaikai dažnai pasirenka žaisti tai su jaunesniais, tai su vyresniais vaikais. Taip yra todėl, kad mišraus amžiaus grupė suteikia daugiau galimybių stebėti aplinkinius ir ugdyti platų spektrą kompetencijų.

Be to, jau seniai pripažinta, kad vaikai vystosi skirtingu tempu, kad itin svarbus individualizavimas. Kasdien bendraudamas su įvairaus amžiaus vaikais, vaikas turi daugiau galimybių užsiimti veikla, kuri atitinka jo lygį bei susirasti jam tinkančius, jį papildančius draugus. Akivaizdu, kad mišraus amžiaus grupėje bus įvairesnių gebėjimų ir kompetencijų turintys vaikai, todėl vaikai tikrai ras tai, kas labiausiai padės atsiskleisti. Mišraus amžiaus grupėse vaikai yra geranoriškesni bei apskritai vaikai yra labiau linkę padėti jaunesniems vaikams. Tokiose sąlygose praktiniame patyrime ugdomi tėvystės įgūdžiai. Kai klasėje tik bendraamžiai vaikai būna labiau agresyvesni, palaiko vieni kitų ydas.

Grupavimas pagal amžių remiasi prielaida, kad chronologinis amžius yra vienintelis patikimas vaiko raidos rodiklis pagal kurį turėtų būti organizuojamas mokymasis, bet neatkreipiamas dėmesys, kad yra labai svarbūs socialinės, emocinės bei kognityvinės brandos rodikliai.

Kai kas mano, kad mišraus amžiaus grupės yra puikios jaunesniems ir prastos vyresniems vaikams. Iš tiesų ši nuomonė yra labai klaidinga. Jau Brown ir Palinscar pastebėjo, kad nėra taip, jog mažiau žinantis tiesiog mėgdžioja daugiau žinantį. Antram septynmetį mėgdžiojimas dažniau vyksta, kai vaikams informaciją pateikia pedagogas, o jie demonstruoja, kad gali atkartoti. Tuo tarpu mokydamiesi iš panašaus amžiaus vaikų, vaikai turi iš tiesų išmokti, kad būtų pripažinti, kaip mokantys. Jau Vygotskis pastebėjo, kad vaikai puikiai išmoksta spręsti problemas padedami bendraamžių! Be to, kuo įvairesni gebėjimai, tuo daugiau vaikas gali išmokti. Brown ir Reeve teigimu, mišraus amžiaus vaikų grupėse vaikai mokosi savo tempu, lygindami savo pasiekimus su vakar diena ir dažnai įgyja tam tikrus gebėjimus anksčiau už bendraamžius vienodo amžiaus grupėse.

Su mišraus amžiaus grupe dirbant reikia ugdytojui aukštų kompetencijų ir gebėjimų atsižvelgti į mokinio poreikius ir gebėjimus bei pritaikyti ugdymo programą ir metodus.

Laukiami vaikai mokytis mišraus amžiaus klasėje

Kiekvienam vaikui yra sukurta aplinka, kurioje savo tempu jis gali vystytis ir skleistis. Vaikai mokosi per pasinėrimą į dalykus kurie juos įtraukia. Yra vertinamas ir pripažįstamas vidinis vaiko mokymasis, kuris ne visada matomas plika akimi ir greituoju būdu nepamatuojamas.

Tai pasišventusi vaikams mokykla, kur mokinys turi laisvę rinktis įvairias mokymo(si) formas (grupines, individualias, komandines, projektus), ji atvira kiekvieno vaiko skirtumams, mokinį traukia ne tik žiniomis, bet ir savo tikslų, savojo Aš vietos suradimo ir įprasminimo galimybėmis, mokykloje tvyro aktyvi kūrybiška aplinka vertybėms ugdyti.

Šią mokyklą sukūrė atsidavusių vaikams edukatorių komanda, kurioje smalsiems, judriems, hiperaktyviems vaikams bus taikoma hiperaktyvi pedagogika.

Norint užauginti savarankiškai, kritiškai mąstančius vaikus, uždavus jiems klausimus reikia duoti laiko pagalvojimui, nes jei mokyklose skubama nuolat didinant tempą, tai kai kurie vaikai visai iškrenta iš mokymosi proceso, nes nespėja tokiu greičiu mąstyti. Ir nustatoma, kad jie yra negabūs.

Mūsų mokykla tenkina naujos kartos vaikų poreikį mokytis kūrybiškai gamtoje ir iš gamtos.

Šioje mokykloje vaikai bendravimo, savivaldos klausimus spręndžia balsavimo būdu, po vieną balsą turi tiek vaikai tiek mokytojai. Svarbiausia, kad ugdytojai būtų sąžiningi, gerbtų lygiavertį santykį, gebėtų vaikų žvilgsnį ir suvokimą kilstelti aukštyn.

Vaikus supa natūrali gamta, pagarba, nuoširdi bendrystė, gerų vibracijų muzika, vaizdinės priemonės, jauki aplinka, dvasingumą skatinanti atmosfera. Skiriamas dėmesys vaikų pojūčių ugdymui ir jausmų tinkamai išraiškai, menui, ritmui ir praktinei veiklai. Visa tai pratina ir mažą ir didelį nepraslysti reiškinių paviršiumi, moko susitelkti, formuoja amžinųjų vertybių studijavimo įgūdžius.

Mokyklai pasitarnauja ir ,,kvėpuojantis, girdintis" pastatas

Mokymasis vyksta seno sodo apsuptyje po atviru dangumi ir mokymuisi pasitarnauja ,,kvėpuojantis/ girdintis" apvalus namas, pastatytas iš avies vilnos veltinio milo ir medžio. Vilnos milas nuo 15 amžiaus žmonių buvo labai vertinamas ūkio ir sveikatinimo srityse. Mokykla yra tai tam tikra klinika, kurioje vilnos milas suteikia raminantį, harmonizuojantį poveikį. Veltinio name nebūna nei per sausa, nei per drėgna. Žiemą vilnos struktūra sausesnė, todėl ji šildo, o vasarą drėgnesnė, tada vėsina.

Kuo gamtoje besimokantys vaikai išsiskiria?

Gamtoje besimokantys vaikai tvirtesni, energingesni, smalsesni, sveikesni. Jų geriau išsivysčiusi stambioji motorika, turi daugiau patirties rizikos suvaldyme. Stipresnė imuninė sistema. Vaikai atsparesni stresui.

Moka tausoti gamtą, greičiau mokosi, labiau pasitiki savimi, turi daugiau atsakomingos laisvės, geriau pažysta gamtą, geriau sutelkia dėmesį ir jį išlaiko, geriau pailsi, geba sau atrasti erdvę, turi mažiau baimių, teisingesni, kūrybiškesni, drąsesni, geriau pažysta save, žino savo kelią.

Kokie mokytojai dirba šioje mokykloje?

Į šią mokyklą dirbti ateina mokytojai/mentoriai, kurie nusiteikę mokytis. Kurių leitmotyvas - daugiau gerumo, žmogiškumo, tikėjimo mokiniu, kuo mažiau įsakinėjimo, prievartos. Rūpinsis ne tik žinių pateikimu, bet ir vaiko dabartimi ir ateitimi, gebėdami sujungti materialumą su dvasingumu, žemę su kosmosu, kasdienybę ir vaiko individualius gyvenimo tarpsnius.

Tai tie mokytojai, kurie vaikus ugdys su didžiuliu atsakingumu, nes, anot Rudolfo Šteinerio, „vaiko akimis į mus žvelgia Dievas, ir mes dalyvaujame šventose vaiko ugdymo mišiose." Susivokusio ugdytojo mokymo ir auklėjimo metodika turi kylti ne iš formaliai išmoktų teorijų, o iš neišsenkančio vidinio šaltinio.

Tėvai ir mokytojai vaiko ugdymo projekte bendraautoriai

Bendruomeniniai santykiai be skubėjimo, konkurencijos ir streso. Vykta bendruomenę vienijančių prasmingų švenčių, muzikinio, meninio lavinimo. Vaikai mato darnius suaugusiųjų tarpusavio santykių pavyzdžius.

Mokykloje talkininkauja socialiniai partneriai, tėvai (praėję mokymus), savanoriai, studentai, psichologai, pedagogai, socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai, psichoterapiautai ir įvairių kitų profesijų atstovai.

Ugdymo procese raginami dalyvauti ir vaikų tėveliai, seneliai, kad praktiškai proceso eigoje įvairių situacijų metu galėtų pastebėti kaip humaniškai galima su vaikais susitarti, gerbiant vaikų jausenas, problemas, poreikius ir orumą.

Visi sveiki vaikai yra genijai bent vienoje srityje, tik reikia sugebėti pamatyti kurioje srityje.