1 nuotr.Užimtumo tarnyba (UT) pranešė, kad šalyje mažėja bedarbių. Balandžio 1-ąją jų buvo 1,9 tūkst. mažiau nei kovo 1-ąją. Bedarbiai šiuo metu sudaro tik 9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Dar džiugiau - palyginus su pernykščiu balandžiu, bedarbių skaičius sumažėjęs 6,2 proc., tai yra, pernai balandį buvo 10,4 tūkst. bedarbių daugiau nei šiemet. Tačiau neskubėkime džiaugtis...
Statistiką puošia pakeisti pavadinimai. Tarkime, kai medžius išskirstai į spygliuočius ir lapuočius. O tada susikoncentruoji tik į lapuočių statistiką. Ir tada ima atrodyti, kad medžių sumažėjo. Taip atsitiko ir su bedarbių statistika. Nuo praėjusių metų liepos 1-osios žmonės, neturintys darbo, skirstomi į dvi kategorijas:
1.Darbo rinkai besirengiantis asmuo.
2. Bedarbis.
Darbo rinkai besirengiantys asmenys - tai asmenys, turintys sveikatai žalingų priklausomybių, neturintys motyvacijos dirbti, neturintys kvalifikacijos, socialinių įgūdžių, nedirbantys jau daug metų, neturintys transporto nuvykti į darbovietę, slaugantys tėvus, prižiūrintys vaikus ir t.t.
Kartais žmonės turi skolų ir bijo, kad pradėjus dirbti, skolos bus nurašomos nuo atlyginimo. Dauguma jų - vyresni nei 50-ies metų, silpnesnės sveikatos, gyvenantys rajonuose, kuriuose yra mažai darbo vietų.
Anksčiau visi šie žmonės irgi buvo laikomi bedarbiais ir veltui siuntinėjami į darbovietes, kur net nesiruošė įsidarbinti. Bet nuo pernai liepos nuspręsta, kad tai tik laiko gaišinimas. UT toliau už juos mokės Privalomą sveikatos draudimą (PSD) tačiau nutarta, kad tokiems asmenims turi būti paskirti atvejo vadybininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai, socialiniai partneriai iš nevyriausybinių organizacijų, ir t.t. Tad žmogus nepaliekamas be rūpesčio ar pašalpų. Žmogui patarinėja, į darbo rinką sugrįžti pratina visas kompleksas auklių, pradedant savivaldybe. Tad kai tiek auklių, mažiau šansų, kad jos nepastebės šešėlyje triūsiančio ir bedarbiu tik apsimetinėjusio meistriuko, kuriam buvo skiriama pašalpa ir už kurį buvo mokamas PSD.
Pagalba motyvuotiems
O šit žmonėmis, kurie iš tikrųjų ieško darbo, imta rūpintis dar energingiau. Netgi padengiamos kelionės į Užimtumo tarnybą ar į būsimą darbovietę išlaidos. Žmogui, netekusiam darbo, bet jo ieškančiam, UT suteikia bedarbio statusą, o „Sodra" jau nuo 8-os dienos, kai tas statusas buvo suteiktas, ima mokėti bedarbio išmoką. Jos pastovi dalis - 195,47 Eur, tai yra 23,27 proc. nuo minimalaus mėnesio atlyginimo, kuris šiemet - 840 Eur prieš mokesčius. O kintamoji bedarbio išmokos dalis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per 30 darbo mėnesių, vidurkio. Bedarbis gauna laipsniškai mažėjančią bedarbio išmoką lygiai 9 mėnesius. Visą šį laiką jis pats, o ir UT jam ieško darbo, atitinkančio konkretaus asmens kvalifikaciją. Kai 9 mėnesių terminas baigiasi, o įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją vis vien nepavyksta, žmogui pasiūlomas bet koks darbas, atitinkantis sveikatos būklę. Jei žmogus du kartus atsisako, praranda bedarbio statusą. Tampa darbo rinkai besiruošiančiu asmeniu.
Nedirbantys nedingo
Toks darbo rinkoje neužimtų darbingo amžiaus gyventojų išrūšiavimas iškart ėmė gerinti bedarbių statistiką. Pvz., 2022 m. sausį bedarbiai sudarė 10,2 proc. nuo visų darbingo amžiaus gyventojų, o kai nuo liepos 1-osios įsigaliojo naujas bedarbio apibūdinimas, rugpjūtį jų teliko 8,6 proc., rugsėjį - 8,1 proc., spalį ir lapkritį - po 8,3 proc. ir tik gruodį nedarbas šoktelėjo iki 8,9 proc. Ir tapo toks pats kaip 2018 metų gruodį.
O šiemet, kai šešėlyje plušantys, o oficialiai bedarbiai lietuviai, matyt, jau prisitaikė prie 2022 liepos 1-osios šoko, bedarbių skaičius vėl ėmė didėti. Bedarbiai, kaip ką tik pasidžiaugė UT, sudaro tik 9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. „Tik" ar"jau"? Ko džiūgauti, jei bedarbystė pavasarį, kai prasideda sezoniniai darbai, yra didesnė nei pernai gruodį?
Kita vertus, būti bedarbiu - tai dar nereiškia, kad žmogus nėra užimtas. Mat žmogus pagal Užimtumo įstatymą laikomas užimtu net ir tuo atveju, jei užsiima neatlygintina veikla. Tačiau, nors įstatymas išskirstė nedirbančius darbingo amžiaus asmenis į dvi kategorijas, UT 2022 m apžvalgoje neslepia, kad „iššūkiu liko darbo rinkai besirengiančių asmenų įsidarbinimo kliūčių šalinimas".
2023 m sausio 1-ąją tokie asmenys sudarė 11,3 proc. UT klientų, tai yra 23,1 tūkst. asmenų. Anksčiau apie 86 proc. šių žmonių buvo registruoti bedarbio statusu.
Lazdijų rajone tokie asmenys sudaro 43,7 proc. nuo visų į UT besikreipiančių lazdijiečių, Molėtų r. - 30 proc., o mažiausiai - Švenčionių r.(1,8 proc.) ir Kauno r.(3,5 proc.). O kuo didesni darbo rinkai besirengiančių asmenų skaičius, tuo daugiau reikės įsteigti atvejo vadybininkų etatų? Nes dabar vienam atvejo vadybininkui tenka dirbti ir su šimtine nemotyvuotų asmenų.
Komentuoja užimtumo tarnybos atstovė Milda JANKAUSKIENĖ:
Užimtumo tarnyboje dirba daugiau kaip šimtas atvejo vadybininkų, kurie dirba su darbo rinkai besirengiančiais asmenimis. Atvejo vadybininkai palaiko ryšius ir su savivaldybių socialiniais darbuotojais, socialiniais partneriais. Darbo rinkai besirengiantys asmenys nėra eliminuoti iš darbo rinkos, be to - jie ir toliau gauna pašalpas. Kiekvienas atvejis, kodėl žmogus nedirba, yra individualus - gal vaikus prižiūri, gal gyvena toli nuo centro, neturi transporto. Tikslas - ne eliminuoti žmogų iš darbo rinkos, bet jam padėti, padrąsinti, pagreitinti jo socializaciją, kad nepakliūtų į nedarbo spąstus.
Mūsų tarnybos prioritetinė kryptis - atvejo vadybos plėtra Lietuvoje. Kiekvienas rajonas skirtingas. Vienuose rajonuose mažai įmonių, galinčių įdarbinti, o kitur dauguma darbo neturinčių yra vyresnio amžiaus, turi sveikatos problemų.
