COVID-19 reagentų pirkimo byloje išteisintas Š.Narbutas: Pagalba valstybei baigėsi sugriautu gyvenimu

2020 m. liepos 21 d., kai Š.Narbutas buvo sulaikytas, STT pranešė, kad jis kaltinamas prekyba poveikiu dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų. „Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypač skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, kad įtariamasis minėtos įmonės atstovui galimai buvo įvardijęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimo paslaugas šiame pirkime.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus didesnės nei 5 mln. vertės koronaviruso tyrimo reagentų pirkimams, į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma", - tuomet pranešė STT.

Kaltinimų sulaukęs Š.Narbutas tikino, kad veikė oficialiai, turėdamas individualios veiklos pažymą, atlygis gautas pagal sutartį, nuo gautos sumos, kaip ir priklauso pagal įstatymą, kitais metais būtų sumokėjęs visus mokesčius. Vyras tikino nepažeidęs jokių įstatymų.

Kad Š.Narbutas nepažeidė įstatymų, po trejų metų konstatavo Vilniaus apygardos teismas - byloje neįrodyta, kad Š.Narbutas buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis gavo tuometinės sveikatos viceministrės ir tuometinio premjero patarėjo žodinius nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech" atstove Ispanijos įmone „PMS International" Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu.

„Byloje nustatyta, kad derybų metu Š.Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International" atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį, kurioje Š.Narbutui buvo numatytas 1 euro už 1 vnt. testo, parduoto Lietuvos Respublikai, atlygis. Jis Ispanijos įmonės „PMS International" jau buvo įskaičiuotas į Lietuvos Respublikai pasiūlytą kainą ir buvo sumokėtas Š.Narbutui iš „PMS International" priklausančių lėšų", - pranešė teismas. Nutartyje taip pat nurodoma, kad aplinkybė, jog Š.Narbutas šiose derybose veikia kaip tarpininkas, buvo aiški visiems apie šį procesą žinojusiems ir jame dalyvavusiems asmenims.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. Prokuroras Gintaras Jasaitis sakė, kad taip ir padarys.

- Kokie jums buvo šie treji metai? - „Vakaro žinios" paklausė teismo išteisinto Šarūno Narbuto.

- Tai buvo sudėtingas laikas. Jaučiau, kad buvo bandoma įrodyti, jog balta yra juoda. Atrodė, kad skaitydamas straipsnius skaitau ne apie save.

Aš puikiai žinojau, kad jokio nusikaltimo nepadariau, ir kad tai, ką kalba prokuratūra ar STT, yra netiesa. Mano sulaikymas vyko 2020 m. liepos 21 d., o pirmą kartą pasisakyti galėjau tik kitą dieną po teismo posėdžio. Tai, ką sakiau tada, dabar patvirtino ir teismas. Mano pozicija buvo nuosekli, o prokuratūros ir STT pozicija keitėsi daug kartų. Iš pradžių buvo sakoma, kad reikalavau kyšio, kad veikiau kaip verslininkas, bet dariau poveikį. Tada buvo pasakyta, kad buvau valstybės tarnautojas, nors aš nei dirbau Vyriausybėje ar ministerijoje, nei buvau sudaręs kokias nors sutartis.

Man tuo metu buvo draudžiama kalbėti apie ikiteisminį tyrimą ir negalėjau sakyti, kad visuomenei formuojama netiesa. O viskas, kas buvo transliuojama viešai, buvo tik STT ir prokuratūros įsivaizdavimai, kuriuos teismas paneigė konkrečiais faktais. Aš visuomet sakiau, kad nieko nepadariau, bet vis tiek buvau padarytas visuomenės priešu. Viešoje erdvėje buvau nuteistas iš karto.

Kartu buvo apribotos visos mano lėšos: negalėjau nusipirkti maisto, sumokėti mokesčių, apmokėti savo gynybos. Be to, pasirodo, esu toks pavojingas valstybei, kad beveik trejus metus negalėjau lankytis Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose, o tai yra ir Respublikinės, universitetinės ligoninės. Tai būdas mane eliminuoti ne tik iš viešosios erdvės, bet ir iš profesinės veiklos.

Beje, pranešimus apie mano bylą STT vertė į anglų kalbą, tad žinia pasirodė ir didžiuosiuose Briuselio portaluose: sulaikytas pacientų atstovas. O mano veikla juk buvo tarptautinė. Manau, tai buvo koordinuoti veiksmai, siekiant visa tai kiek įmanoma labiau išviešinti ir suformuoti išankstinę nuomonę.

- Nutartis gali būt skundžiama Apeliaciniam teismui ir prokuroras patikino, kad skųs.

- Nuosprendis dar nebuvo paskelbtas, kai prokuroras teismo salėje pasakė, kad skųs ir Apeliaciniam teismui, o paskui ir Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą rašys. Kaip tai vertinti? Juk skundžiama nutartis ne todėl, kad ji tau nepatinka. Skundžiama, jeigu teismas teisiškai kažką netinkamai įvertino. Jeigu prokuroras, dar nematęs nuosprendžio motyvų, jau ketina skųsti, ką tai rodo, jeigu ne išankstinį nusistatymą?

Teismas pateikė labai argumentuotą nutartį, kurioje nurodoma, kad vienos ar kitoks prokuroro kaltinamas ne šiaip neįrodytas, bet jį paneigia konkretūs faktai: elektroniniai laiškai, pokalbių įrašai, liudytojų parodymai ir pan. Tai reiškia, kad nepritrūko įrodymų, jų tiesiog nebuvo. Jeigu kažkokių faktų nebuvo, jų sukurti nepavyks.

Byloje netgi yra mano rašytas laiškas, kuris buvo adresuotas Ispanijos įmonei, prie adresatų taip pat buvo prisegti tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kiti aukšti pareigūnai.

Tame laiške rašau, kad negaliu priimti jokių sprendimų, bet jeigu Lietuva ieško pirkti reagentų, tai štai informacija apie prekę, jos kainą ir įmanomą pristatyti kiekį. Todėl man atrodo nesąžiningi kai kurie politikų išsakyti teiginiai, neva jie nežinojo, kad aš tarpininkavau. Teismas aiškiai nustatė, kad visi žinojo, jog tarpininkavau ir atstovavau Ispanijos įmonę.

- Visiem viskas buvo aišku, bet vis tiek tapote taikiniu?

- Sunku pasakyti, kaip šita byla atsirado: ar buvo bandoma mane eliminuoti, ar tapau kraštinis rinkimų kovose. Manau, kad ši istorija turėjo poveikį rinkimų rezultatams. Tad gal buvo siekiama pakirsti pasitikėjimą tuometine vyriausybe.

Apmaudu, kad taip vyksta - kai STT pozicija visoje žiniasklaidoje pateikiama kaip faktas, nelaukiant, ką pasakys teismas. Kai taip transliuojama tris metus, tai ką žmonės galvoja?

- Sakote, kad tai galėjo būti politinis užsakymas prieš „valstiečius"?

- Kas galėtų paneigti... Nesu kažkoks viešas asmuo, politikoje nedalyvauju, į rinkimus neinu. Kodėl tada nusitaikyta į mane?

Teisme išsiskyrė ir liudijimai. Prokuroro kaip pranešėja, kuri ir kreipėsi į STT, pristatyta liudininkė teisme pasakė, jog ji nesikreipė į institucijas, kad būtų pradėtas tyrimas. Tai su ja neva buvo susisiekta. Tai kas melavo, o kas sakė tiesą? Tokių dalykų byloje yra nemažai.

- Gal jums kaip tik buvo atkeršyta už kritiką? Interviu „Vakaro žinioms" apie prie SAM veikiantį Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, kurio vadovu buvote, neslėpėte, jog pasitraukėte, nes jautėte ministerijos spaudimą dėl konkrečių priemonių, projektų finansavimo skyrimo.

- Taip, tai buvo. Paradoksalu, kad žiniasklaida bandė sakyti, esą taip ir buvau susijęs su Vyriausybe, nors tuo metu jau kelis mėnesius buvau pasitraukęs. Tame fonde veikia daug skirtingų visuomenininkų, kurie nėra nei sutarčių pasirašę, nei atlygį už tai gauna.

Sunku dabar vertinti, bet įtarimų turiu, kad tuo metu valdantieji žinojo apie STT tyrimą. Tuo metu buvo COVID-19 įkarštis, mane sulaikė, o A.Veryga ir S.Skvernelis kaip tik išėjo ilgų atostogų. Tokie sutapimai atrodo labai įdomiai.

Beje, teisme buvo pasakyta informacija, kad mano kandidatūra buvo teikiama valstybiniam apdovanojimui, bet iš sąrašų buvau išbrauktas. Ir tai vyko anksčiau, nei aš buvau sulaikytas.

- Kol nutartis neįsigaliojo, lieka įšaldyti ir 300 tūkst. eurų, sumokėti už tarpininkavimą?

- Negaliu jų naudoti, nors turiu teismo nutartį, kurioje sakoma, kad lėšos gautos teisėtai. Nuosprendis įsiteisės tik po Apeliacinio teismo sprendimo. Kol kas gavau teisę tik viešai kalbėti, o realiame gyvenime nei mano finansinė padėtis keičiasi, nei man bus lengviau savo profesine veikla užsiimti.

Šiandien interneto paieškų sistemose parašius mano pavarde, pirmiausia pamatysite krūvą straipsnių, kuo esu kaltinamas. Pamatysite ir mano nuotraukas, kai esu vedamas iš areštinės į teismą. Ar manęs nepažįstantys žmonės norės su manimi turėti kažką bendro?

- Tuomet, kai buvote sulaikytas, jūsų namuose buvo atlikta krata, buvo kokių nors signalų, kad STT vykdo tyrimą?

- Ne, nebuvo. Tuo metu man net nebuvo kilusi mintis, kad kas nors panašaus gali nutikti. Tai buvo labai įtemptas laikas, tą savaitę gavau ir išsiunčiau šimtus laiškų. Maždaug nuo kovo vidurio iki gegužės aktyviai veikiau ir skaičiavau, kad Lietuva septyniuose viešuosiuose pirkimuose įsigijo mano pasiūlytus produktus.

Atlygio negavau, nes sumos nebuvo didelės. Šiuo atveju Ispanijos įmonė pasakė, kad siūlo standartinį 1 euro atlygį už reagentą. Aš sutikau, nors tuo metu net nežinojau, kiek Lietuva pirks regentų. Prieš tai Lietuva pirko ir kitus mano pasiūlytus reagentus iš Pietų Korėjos. Taip pat tuo pačiu metu Lietuva buvo sudariusi sutartis su kitais reagentų gamintojais didesnėmis kainomis.

Žinote, tuo metu galvojau, kad ateityje, kai turėsiu vaikų, galėsiu jiems papasakoti, kaip Lietuvai padėjau tokioje išskirtinėje situacijoje. Bet vietoj to, man buvo iškelta byla, buvau apšmeižtas. Liūdniausia, kad padėjau valstybei, žmonės dėkojo, niekam nemelavau, neapgavau, bet viskas baigėsi sugriautu gyvenimu.

Lietuvoje aš buvau matomas kaip visuomenininkas, tarptautiniu lygiu buvau konsultantas, verslininkas, konsultavau daug pasaulinių kompanijų, vykdžiau įvairius projektus, taip pat dėsčiau VU teisės fakultete. Bet vienu žingsniu visa tai buvo nubraukta, sustojo bet kokie bendradarbiavimai.

Niekam neįdomu, kaip visą tą laiką turėjo jaustis mano artimieji, kaip jiems buvo sunku. Net jų pajamas, dešimties metų pirkinius tikrino VMI. Nenustatė nė vieno pažeidimo. Bet kuo tai susiję su reagentų pirkimu?

- Europos Žmogaus teisių teisme šiuo metu nagrinėjama jūsų peticija prieš Lietuvą. Skundėte savo sulaikymą, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, areštuotas sąskaitas, draudimą lankytis SAM pavaldžiose įstaigose. Tai reiškia, kad dėl to jau teisėtės nacionaliniuose teismuose?

- Taip, aš skundžiau kiekvieną tą sprendimą. Turiu 40 teismų sprendimų, kad galėčiau pateikti Strasbūrui šią peticiją. Iš viso pateikiau peticiją dėl 6 straipsnių pažeidimo, ne tik dėl to, kad negaliu gauti gydymo, jeigu pasijaučiau blogai dėl savo ligos. Neabejoju, kad Lietuva bus pripažinta, kaip pažeidusi mano žmogaus teises. Teismas įvertino peticiją ir kreipėsi į Vyriausybę, siūlė taikiai tartis, bet noro pasiekti susitarimą nebuvo.

Žinote, kai aš mokiausi teisės fakultete, mums būdavo sakoma, kad valstybė turi beribes galimybės naudoti jėgos mechanizmą, bet demokratija šalyje yra pažengusi tiek, kiek valdžios institucijos geba pažaboti šias savo galias. Man baisiausia, kad tai, kas nutiko man, gali nutikti bet kokiam žmogui. Tai yra susidorojimas su nepatogiu žmogumi. Vieno asmens patiriamas neteisingumas reiškia neteisingumą visai visuomenei.

Apie kokį pasitikėjimą valstybe galima kalbėti, kai mano atveju net prezidentas pasakė, neva su manimi reikia kovoti kaip su kokiu marodieriumi. Taip sako žmogus, kuris skiria teisėjus, prokurorus.

Visada buvau šalies patriotu, nors ne kartą turėjau pasiūlymų išvykti iš šalies. Visuomet moku mokesčius ir viską darau sąžiningai, bet kaip man jaustis saugiam valstybėje, kai vyksta tokie procesai.