Politikai svarsto ruoštis blogiausiam

Statysime poligonus

„Plėtosime infrastruktūrą, statysime naujus poligonus. Situacija tokia, kad privalome tai daryti labai greitai, nes laikas nėra mūsų sąjungininkas", - po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė šalies vadovas.

Kaip pažymėjo prezidentas, klausimus dėl rytinio flango stiprinimo jis kelsiąs ir ketvirtadienį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Pastaruoju metu viena pagrindinių NATO sąjungininkų temų - atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimas rytiniame Aljanso flange.

„NATO pajėgų stiprinimas Lietuvoje šiandien yra ypatingos svarbos. Štai kodėl sąjungininkų pajėgų dislokavimas turi būti ne vien kaip atgrasymo elementas, tačiau ir labai svarbi kolektyvinės priešakinės gynybos sritis", - teigė jis.

NATO svarba

Kartu G.Nausėda pažymėjo, kad labai svarbu, jog keistųsi ir NATO oro policijos Lietuvoje statusas. Anot jo, būtina pereiti prie oro gynybos statuso.

„Šiuo metu mes gyvename pagal visai kitą filosofiją, kada oro policijos pagrindinė misija yra fiksuoti pažeidimą ir apie jį įspėti. Oro gynyba yra visai kito lygio elementas, kuris užtikrina, kad būtų ne tik fiksuojama, bet ir imamasi veiksmų - iki pačių kraštutinių. Tam reikalinga ir atitinkama įranga, tam reikalingos labai aiškios instrukcijos, kas ekstraordinariu atveju turi būti daroma", - apibendrino G.Nausėda.

Parama Ukrainai

VGT posėdyje buvo nuspręsta didinti karinę paramą Ukrainai. Lietuva ketina skirti ne mažiau kaip 10 mln. eurų, priklausomai nuo įrangos gamybos pajėgumų.

„Šiandien apsisprendėme, kad toliau didinsime karinę paramą Ukrainai. Kaip žinote, nuolat bendraujame su Ukrainos institucijomis, gauname iš jų labai konkretų poreikių sąrašą, daug ką - nuo naktinio matymo prietaisų iki antidronų įrangos - gamina Lietuvos bendrovės. Taigi šią pagalbą mes tęsime ir esame pajėgūs ją tęsti operatyviai", - po VGT tarybos posėdžio kalbėjo šalies vadovas.

Skuba tvarkyti poligoną

Dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui spartinamas Rūdninkų karinio poligono atkūrimo įgyvendinimas. Krašto apsaugos ministerija šią savaitę tarpinstituciniam derinimui pateikė įstatymo projektą. Pritarus projektui, pirmieji kariai į poligoną galėtų įžengti jau gegužę, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Laiko yra

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai užsimojo parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad susitarime dėl gynybos turėtų būti aiškiai apsibrėžta, ar valstybės gynybos koncepcija apima tik ginkluotą gynybą, ar visgi tai yra visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui. V.Rupšys pabrėžia, kad dar yra laiko pasiruošti blogiausiam scenarijui.

„Taip pat reikėtų numatyti strategiją ir parengti planą jos įgyvendinimui, pasiruošti blogiausiam scenarijui", - žurnalistams teigė V.Rupšys. - Man atrodo, pasiruošti blogiausiam scenarijui mes dar turime laiko ir, mano galva, gali būti apie tai kalbama."

Kad net nebandytų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad NATO rytiniame flange reikia turėti rimtą atgrasymo ir gynybos architektūrą bei NATO brigadą.

„Esminė žinutė yra ta, kad turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų. Tokia esminė žinutė. Čia mūsų strateginis tikslas: visų mūsų, esančių VGT, visų mūsų, esančių skirtingose politinėse jėgose, nacionalinis susitarimas", - žurnalistams po VGT posėdžio teigė L.Kasčiūnas.

Politikas pabrėžė, kad siekis yra Lietuvoje žymiai padidinti NATO pajėgų skaičių.

„Jeigu dabar turime priešakinių pajėgų batalioną NATO, tai, padidinus tris kartus, reikštų brigadą. Tai būtų labai, manyčiau, tikslinga", - sakė jis.