2 nuotr.Prie kuriamos Akmenės istorinės sienos aptikta beveik šimtas įvairių monetų ir kitų radinių. VšĮ Akmenės istorijos muziejaus direktorius Arūnas Ostrauskis spėja, kad 45 vienetai Jono Kazimiero Vazos (1649-1668) šilingų gali būti didesnio lobio dalis - tai turėtų parodyti tolesni archeologiniai tyrimai.
Vertingi radiniai
A.Ostrauskis sako, kad radiniai buvo aptikti statant Akmenės istorinę sieną - rengiant apšvietimą. Monetos gulėjo paviršiuje, maždaug 5 centimetrų gylyje.
Apie radinį iškart buvo pranešta Šiaulių kultūros paveldo departamentui, darbai buvo sustabdyti. Tikimasi, kad atlikus tolimesnius tyrimus radinių bus daugiau: galbūt 45 vienetai Jono Kazimiero Vazos (1649-1668) šilingų yra didesnio lobio dalis.
Kitos aptiktos monetos, pasak A.Ostrauskio, atspindi visą Akmenės miesto istoriją: sidabrinė švediška 1713 metų Karolio XII erė, menanti švedų antpuolį, įvairios carinės Rusijos kapeikos, vokiški pfeningai, tarpukario Lietuvos centai bei sovietinės okupacijos kapeikos.
Labai įdomūs ir kiti radiniai: tarpukario Akmenės valsčiaus šuns žetonas, du XVII amžiaus žiedai (galimai siejami su lobiu), įvairios prekybinės plombos. Rasta daug įvairios keramikos, sąsagų ir kitų buities radinių. Aptikta ir kaulų, tikėtina, žmonių - paaiškės po specialistų išvadų.
„Šie radiniai rodo, kad Akmenės miesto aikštė nuo senų laikų buvo gausiai apgyventa, čia vyko prekyba bei virė gyvenimas", - sako A.Ostrauskis.
Pildo istoriją
Sekmadienį Akmenėje buvo atidengti keturi istorinės sienos bareljefai. Šventės dalyviai galėjo aplankyti muziejų po atviru dangumi.
„Iš viso bus šeši istoriniai bareljefai. Akmens amžius, žiemgališkasis laikotarpis, Livonijos ir žiemgalių kovos, miesto steigimas, bažnyčios steigimas, toliau bus švedų antpuolis, Magdeburgo teisės miestui suteikimas. Dabar rašome projektą, tikimės, kad gausime finansavimą dar dviem bareljefams", - sako A.Ostrauskis, dėkingas žemės sklypo savininkams Skipariams, kurie prisideda finansiškai įgyvendinant sumanymą.
VšĮ Akmenės istorijos muziejus, įkurtas 2017 metų pradžioje, aktyviai renka kraštotyrinę informaciją, rengia archeologines ekspedicijas, buria kraštotyrininkus. A. Ostrauskis skaičiuoja, kad jau surasta per 10 senkapių bei kitų nežinomų paveldo vietų, dalį jų pavyko įtraukti į saugomų teritorijų sąrašą. Išleido knygą, paženklino Vegerių, Akmenės, Klykolių sinagogų vietas.
Šiemet su ukrainiečiais įgyvendino projektą „Žemės menas ir archeologija: nauja sinergija per ribas", jame dalyvavo žemės menininkai ir archeologai. Menininkas Antanas Adomaitis rastus artefaktus iškalė akmenyje.
Šiemet krašto istoriją vėl pavyko papildyti: rastas iki šiol nežinotas kapinynas Vegeriuose.
„Jau kelerius metus mes ten aptinkame nežinomus kapinynus. Praeitais metais profesorius Vykintas Vaitkevičius sakė, kad ten susikirto Karolio prekybos keliai. Rugsėjo 24 dieną pas mus vyko konferencija „Akmenė tapatybės kūrimo kelyje", buvo sukviesti žymūs istorikai, jie taip pat šią vietovę įvardijo kažkokiu Žiemgalos centru. Dar laukia daug mokslinių tyrimų, analizavimo, manau, kad sulauksime daug įdomių žinių. Naujas Akmens istorijos puslapis jau atskleistas, tik dabar mėginame jį suprasti", - sako A.Ostrauskis.
