Reformos tikslas - pasididinti atlyginimus

„Teigiama, jog reformos esmė pagerinti valstybės tarnybos veiklą. O gal iš tikrųjų yra per daug valstybės tarnautojų ir tiesiog mechaniškai norima jų skaičių sumažinti, suteikiant daug galių jų tiesioginiams vadovams? Reformos iniciatoriai teigia, jog suteikus daugiau galių vadovams, valstybės tarnyboje bus pasiektas neabejotinas vadybinis proveržis. Tačiau reformos tikslas turėtų būti ne pagerinti valdininkų gyvenimą, o siekti, kad viešasis sektorius pastūmėtų valstybę į priekį.

Dabar gi valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra. Tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako? Savo kėde? Tai ar tikrai jis bus linkęs rizikuoti savo šilta vieta? Ar tai bus esminis reformos akcentas, neatsižvelgiant į valstybės institucinės patirties išsaugojimą?", - daug retorinių klausimų užduoda G.Burokienė.

Visą pusmetį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete vyko reformos svarstymai.

„Ginčijomės, ieškojome geriausių sprendimų. Ir nė viename posėdyje, pabrėžiu, nė viename nedalyvavo vidaus reikalų ministrė. Ji net nepristatė šios reformos. Beje, ministrė komiteto posėdžiuose per 3 metus tedalyvavo vos 2 kartus. Tai tik parodo jos, požiūrį į bendrų sprendimų paieškas", - dėstė parlamentarė.

Jai ši reforma kelia daug abejonių, nes „kol kas paliečiama tik nedidelė grupė vadovų ir institucijų, o valstybės tarnautojai vis dar paliekami nežinioje". Beje, Seimo narių algos didėtų vidutiniškai iki 3800 eurų „į rankas".

Antrasis reformos etapas Seimui žadama, jog bus pateiktas rudenį (tikėkimės, šių metų). Pilna apimtimi pertvarka tikėtina įsigalios 2025 metų sausio 1d., kai bus pasikeitusi valdančioji dauguma. Tad kas gali užtikrinti šios reformos naudingumą, o ne įneštą chaosą? Nematant reformos visumos, galutinio tikslo, neaišku, ar ja nebus galutinai sugriauta valstybės tarnautojų motyvacija ir suluošinta pati valstybės tarnyba", - baiminasi G.Burokienė.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė ne kartą parlamente strigusiai valstybės tarnybos reformai.

G.Burokienė pristatė esmines planuojamas reformos nuostatas

Valstybės tarnautojams išlaikomas priedas už stažą: jis negali viršyti 20 proc. pareiginės algos, skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Tiems, kas įsigaliojus įstatymui turės sukaupę daugiau nei 20 proc., turimas dydis fiksuosis ir bus išlaikomas tol, kol žmogus dirbs valstybės tarnyboje, įskaitant ir atvejus, jei keis pareigas ar išeis iš tarnybos, o vėliau atkurs valstybės tarnautojo statusą.

Politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir prokurorams priedas už stažą nebus mokamas, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles.

Įtvirtinamas naujas bazinis dydis - 1785,4 eurų, t. y., 2022 metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Šis dydis naudojamas perskaičiuojant pareiginės algos koeficientus.

Vėlesniais metais ne rečiau kaip kas dvejus metus bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiavimas bus daromas tokiu atveju, jeigu planuojant ateinančių metų biudžetą prieš tai buvusių metų faktinės išlaidos darbo užmokesčiui bus mažesnės nei 30 proc. biudžetų pajamų. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga.

Įstatymų įsigaliojimas: liepos 1 d. įsigaliotų teisėjų ir merų atlyginimo padidėjimas, su nauju baziniu dydžiu susieti perskaičiuoti STT ir žvalgybos koeficientai, visi kiti pakeitimai - 2024 m. sausio 1 d., Seimo narių atlyginimai padidėtų nuo naujos kadencijos, premjero ir ministrų - po Seimo rinkimų sudarius Vyriausybę.